Praeitį menantis varpas tebeskamba
Kaip 1947 m. rašė Ragelių kunigas A. Gružauskas, „nieko ypatingo čia nerasi, tas pats vaizdas, kaip ir kituose sodžiuose…“ Vis dėlto, kiekvienas kaimas turi savo istoriją ir unikalumą. Rageliai – taip pat.
Kaimą iš šiaurės rytų supa Seibučių miškas, iš pietryčių – Beičių giria ir Audros upė, pietuose ošia Ragelių šilelis. Šiose vietovėse buvo gyvenama seniai. Tai liudija Norkūnų kaime rasti seni laidojimo reikmenys. Rageliuose yra išlikę senosios „karčiamos“ pastato griuvėsiai.
Rageliuose 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1936 m. įsteigta parapija. Nepriklausomybės laikais prie pat Jūžintų kelio buvo pastatyta mokykla. Dabar jos priestate veikia J. Keliuočio bibliotekos filialas.
Kaimo puošmena – medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, pastatyta 1875 m.
Ji – liaudies architektūros formų, turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienanavė. Turi tris altorius. Didžiojo altoriaus centre kabo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, jo viršuje – Kristaus, nešančio kryžių, statula. Dešiniajame altoriuje kabo Jėzaus Kristaus, o virš jo – Šv. Antano paveikslai. Kairiajame – Šventosios Šeimos, o virš jos – Šv. Juozapo paveikslai.
Šventorius aptvertas akmenų mūro siena su trimis metaliniais vartais bei bokšteliais. Čia stovi trijų tarpsnių varpinė, aukštesnė už bažnyčią, puošta dekoratyviniais karnizais. Ji ant keturių stulpų, yra trijų tarpsnių. Kiekvienas varpinės tarpsnis vis siauresnis už apatinį. Viršutinis tarpsnis su arkadomis – iš visų pusių atviras, kad varpo skambėjimas sklistų toli. Svarbiausia joje – didelis varinis varpas, kurio galingą skambėjimą girdėdavo visa apylinkė ir kuris turi savo istoriją. Per karą jis buvo paslėptas, kad vokiečiai nepanaudotų patrankoms. Iš slėptuvės varpo neištraukė ir prie rusų. Ragelių varpas vėl suskambo tik po karo. Varpu skambindavo tris kartus per dieną: ryte, vidurdienį ir vakare, saulei leidžiantis. Jeigu skambėdavo kitu laiku, vadinasi, mirė kažkas iš parapijos. Dabar varpas skamba tik sekmadieniais prieš šv. Mišias arba mirus vienam iš rageliečių.
Tai tiek trumpai tos Ragelių istorijos. Tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia yra žmonės, kurie Rageliuose gyvena šiandien, išlaikę kai kurias senas tradicijas, kuria naujas ir, dosniai dalindamiesi su kitais, turtėja patys.
Pijaus X atlaidai – svarbiausias metų įvykis
Savo solidų jubiliejų Rageliai ketina atšvęsti per rugsėjo 3 d. vyksiančius Pijaus X atlaidus, į kuriuos susirenka ir daugybė kraštiečių. Kaip pasidžiaugė Ragelių bendruomenės pirmininkė, šeimos gydytoja Rima Baltrūnienė, pirmą kartą viską darys pati bendruomenė. „Anksčiau į Pijaus X atlaidus kviesdavomės Vilniaus Bernardinų bažnyčios giedotojus, o dabar subūrėm savus – turim dvylika: šešis sopranus ir šešis altus. Ruošiamės, repetuojam, vadovaujami Vilmos Likienės. Bažnyčią kaip visuomet išpuošime patys, o puokštes kurs mūsų mylima jauna floristė Milda Burdinavičiūtė. Kompozicijas ji kuria iš mūsų darželiuose auginamų gėlių, o turbūt nerasite Rageliuose nė vieno namo, kurio nepuoštų gėlynai“, – pasakojo R. Baltrūnienė.
O atlaidams kaip visuomet vadovaus Rageliuose mylimas Jūžintų parapijos klebonas Leonas Linda. „Rageliuose šv. Mišias kunigas aukoja kiekvieną sekmadienį. Mylim mes savo kunigą, jis labai paprastas, o jo pamokslai labai prasmingi“, – sako R. Baltrūnienė, pritariamai linksint kitoms bendruomenės narėms, kurios skuba skaičiuoti, kiek L. Linda jau tarnauja šiose apylinkėse. Pasirodo, kitais metais 60-metį švęsiantis klebonas Jūžintų parapijos, kartu ir Ragelių, tikinčiuosius lydi jau trečią dešimtmetį.
Anksčiau per Pijaus X atlaidus vykdavo ir Grušninio kermošius, pavadintas taip, nes tuo metu prinokdavo kriaušės, arba „grūšios“. Ir jaunimo gegužinės vykdavo. Dabar tokio kermošiaus nebus, tačiau vaišių ir gėrybių bei linksmybių netrūks. Kas medaus, kas sūrio, kas duonos ir kitokių gėrybių, o kas rūpestingas rankas, savo laiką pasiūlys – tai bus tikra suneštinė visos Ragelių bendruomenės šventė. Gyva šiandienine savo dvasia, be apgailestavimų, kad viskas ne taip, kaip anksčiau.
Laimingi, kurie moka džiaugtis tuo, ką turi
„Visko čia mes turime, nieko netrūksta, gyvenam kaip viena didelė šeima – vieni kitiems padedame, vieni iš kitų perkame, dalinamės kuo turtingi esame, mainomės. Kam pirkti kiaušinius „Maximoje“, jeigu tuos pačius pinigėlius galiu palikti savo kaime ir pirkti čia? Kaip ir sūrį, varškę, medų. O daržovių praktiškai auginamės visi, bet, jei kam ko trūksta, žiūrėk, jau visas kaimas žino ir atskuba su pagalba. Kai man nušalo pomidorų daigai, nespėjau ir mirktelėti, kaip sulėkė, sunešė kaimo moterys iš savo atsargų. Taigi, be pomidorų nelikau, auga, žydi, jau ir vaisius mezga“, – linksmai apie Ragelių kaimo kasdienybę ir stilių kalbėjo jo seniūnaitė Laima Stakėnienė.
Nors ir mažas, šiandien turintis tik 95 gyventojus, Ragelių kaimas labai gyvybingas ir turi kuo didžiuotis. Šiandien čia nepamatysi nė vieno tuščio namo, gyvena ne viena jauna darbšti šeima, kaime auga 16 vaikų. Kai kurie rageliečiai dirba Rokiškyje, kiti laiko ūkius. Kaime yra bent trys bitininkai, keli nedideli gyvulininkystės ūkiai. Dar yra kepančių duoną.
Rageliuose susibūrė stipri bendruomenė, kuri rūpinasi kaimo reikalais, organizuoja šventes, tvarko bendrus žemės plotus ir pasiryžusi išpuoselėti bei įrengti gražią ir patogią susibūrimų vietą lauke. Ten jau stovi linksmai nudažytas stalas, įrengta laužavietė, aišku, linksmi gėlynai, o iš storų medžių kamienų išdrožti patogūs sėdėti suolai. „Kaimo gale išpjovėm pasenusius storakamienius medžius. Pagalvojom, kad jie puikiai tiks suolams ir gėlynams įrengti. Tik išmonės ir darbo reikia, viską įmanoma susikurti. Nežinau, ką darytumėme be Jūžintų seniūnės pavaduotojo Nidijaus Aukštikalnio, kuris pasirūpina aplinkos tvarkymo technika ir darbais, kaip ir Jonas Pajada, nuolat pjaunantis kaimo žolę, ar Baltrūnų šeima. Tikrai turime daug duodančių rankų, tuo ir esame turtingi“, – aprodo bendruomenės kuriamą susibūrimų vietą L. Stakėnienė ir priduria, kad vis dėlto svečius Ragelių bendruomenė priima patalpose, kurias dalinasi kartu su biblioteka. „Ten yra visi patogumai, internetas, spauda, ten mūsų pagrindinis traukos centras. Jeigu panaikintų biblioteką, liktų tik bažnyčia, nes mokyklos jau nebeturime“, – sakė Ragelių seniūnaitė.
Ragelių traukos centras
Anksčiau traukos centras buvo bažnyčia. Dabar – bibliotekos ir bendruomenės namai. Jų projektą parengė Jūžintų seniūnė Audronė Baltuškaitė. „Ji mums labai padeda, tik jos dėka turime kur susirinkti“, – negaili šiltų žodžių A. Baltuškaitei Ragelių seniūnaitė.
Rageliuose veikia J. Keliuočio viešosios bibliotekos filialas. Kaip teigia jo bibliotekininkė Reda Lapienienė, Ragelių filiale sukaupta per 5 tūkst. knygų. „Gaunam ir naujų knygų, aišku, gal ne tiek, kiek norėtume. Turim labai aktyvių skaitytojų, o tie, kurie ne ypač domisi knygomis, vis tiek ateina paskaityti spaudos ar pasinaudoti internetu. Labai laukiame, gal kas dovanos knygų, ypač naujesnių, jų poreikis tikrai yra didžiulis“, – sako R. Lapienienė.
Jos iniciatyva biblioteka bei bendruomenės namai kaimo žmonėms tapo dar svarbesni, kai čia imta dalinti įvairią labdarą. „Pagalvojau, kodėl gi ne? Kartu ir knygą kokią pasiims ar spaudą peržvelgs“, – sako bibliotekininkė, kuri suspėja dar ir savo ūkį prižiūrėti, ir ryte vietoj mankštos gerą trasą pėsčiomis įveikti, ir karvę pasimelžti. „Keliuosi pusę penkių ir suspėju viską“, – jokio žygdarbio čia nemato R. Lapienienė.
Ragelių žmonės
Rageliai gali didžiuotis ne tik puikiomis organizatorėmis – bendruomenės pirmininke ir seniūnaite, bet ir tikra savo metraštininke – 36 metus čia bibliotekininke dirbusia Zita Sargūniene. Ji visus metus kruopščiai rinko ir studijavo Ragelių istoriją, pro jos akis neprasprūdo nė vienas straipsnis, kuriame užsimenama apie Ragelius. Visą surinktą medžiagą ji sudėjo į atskirą Ragelių krašto istorijos aplanką. Iš turimos medžiagos Z. Sargūnienė paruošė Rageliams skirtą apžvalgą, kuri turėtų būti įdėta į leidinį apie Jūžintų apylinkę, o leidinys skaitytoją pasieks kitais metais.
Kaimas džiaugiasi, turėdamas ir savo gydytoją – o tai ta pati bendruomenės pirmininkė R. Baltrūnienė, kuri kartu su vyru, chirurgu Robertu Baltrūnu, augina keturis vaikus. Rageliai turi ir savo varpininką Leoną Milaknį, muzikantą Julių Mikalkėną, kuris 80 bosų akordeonu ne vieną rageliečių susibūrimą pavertė tikra švente. Turi ir žolininkų, pavyzdžiui, vieną iš seniausių kaimo gyventojų, 82 metų Veroniką Malcienę, kurios pririnktomis vaistažolėmis esant reikalui naudojasi visas kaimas. Nors vaistažolėmis Rageliuose domisi daug kas ir neblogai jas išmano.
O ar daug kaimų gali pasigirti savo profesionalia floriste? Rageliai gali. Floristė M. Burdinavičiūtė, floristiką studijavusi Kaune, dabar dirba Anykščiuose, bet Rageliuose – dažnas svečias. Iš močiutės Julijos Jasiūnienės paveldėjusi meilę gėlėms jaunoji floristė rūpinasi Ragelių puošyba. Čia gyvena ne tik jos močiutė, bet ir mama Jolanta Burdinavičienė, turintį ūkį.
O gėlės, kaip ir biblioteka, ir bažnyčia, Rageliuose užima ypatingą vietą.
Ragelių gėlynai
Aplankius Ragelių bažnyčią, pasigrožėjus trimis altoriais, medine varpine, pasisvečiavus bibliotekoje, būtina pereiti abiem kaimo gatvėm ir pasigrožėti gėlynais. Juose skendi visi namai. Ir gėlynai čia turi savo stilių – jiems nepagailėta vietos, juose dera ne tik gėlės, bet ir vaistažolės. Šalia bijūnų veši juodosios mėtos, kurias visam kaimui padalino seniūnaitė L. Stakėnienė. Gėlynuose gali užtikti pelynų, šalavijų, žydinčių puošniais žiedais, valerijonų. Ir visokio kitokio gero. Visko neišvardinsi. Linksmumo ir žaismingumo gėlynams suteikia ir gerai pažįstami personažai: kiškiai, gulbės, gandrai, net grybai. O Z. Sargūnienė aprodo jos gėlynuose tyvuliuojančius mažučius tvenkinukus. Viename iš jų kvarksi laimingos varlės – ne plastmasinės, o gyvos, pačios tikriausios.
Labiausiai apstulbino kiekiai. Pavyzdžiui, floristės Mildos močiutė Julija augina net 300 rūšių gėlių, ne vienos rūšies jurginų, keletą veislių bijūnų. Pastarieji – mėgstamiausios Mildos gėlės, kaip ir vėdrynai.
Vis dėlto – tai ne pats didžiausias Ragelių gėlynas. Meilutė Mociškytė augina net tūkstantį jurginų veislių – tai jau tikras botanikos sodas, kuris pražydus jurginams turėtų būti įspūdingas.
Projektą iš dalies remia