Karo pabėgėliams, plūstantiems į Europos žemyną, saugų prieglobstį netrukus pasiūlys ir Lietuva, o ateinančių metų balandį pirmieji prieglobsčio ieškotojai bus paskirstyti savivaldybėms. Kaip Rokiškis pasirengęs priimti ir integruoti karo pabėgėlius, kokias gyvenimo ir darbo sąlygas galėtų pasiūlyti, kokių profesijų atstovų laukia verslas, sveikatos priežiūros įstaigos? Rajono savivaldybės administracijos direktorių Valerijų RANCEVĄ (nuotr.) kalbina „Gimtojo Rokiškio“ korespondentė Aldona MINKEVIČIENĖ.
– Pirmoji pabėgėlių irakiečių šeima į Lietuvą bus atskraidinta prieš Kalėdas. Ne už kalnų diena, kada mūsų savivaldybei gali tekti priimti karo pabėgėlius. Kaimyninio Biržų rajono vadovas viešai pareiškė, jog pabėgėlių nelauks, Visagino merė pasisiūlė priimti net pora šimtų, jeigu tik reikėtų. Kokia mūsų rajono vadovų pozicija pabėgėlių klausimu?
– Šokiruoja, kai stebi reportažus apie masiškai į Europą plūstančius karo pabėgėlius su mažais vaikais ant rankų. Esame krikščioniško auklėjimo visuomenė, atjauta bei noras padėti į nelaimę patekusiems žmonėms mums įskiepyti ir perduodami iš kartos į kartą. Jeigu žmonės su kūdikiais ryžtasi valtelėmis įveikti jūrą ir kitas kančias, sunku patikėti, kad tą jie daro dėl sotesnio gyvenimo. Savivaldybėms reikia dalintis Lietuvai skirtą pabėgėlių kvotą – juos priimsime, bet pabėgėlių skaičius turėtų neviršyti mūsų rajono galimybių.
– Kiek, Jūsų galva, pabėgėlių mūsų rajonas galėtų priimti ir jiems padėti integruotis?
– Tai galėtų būti kelios šeimos. Skaičiuojant prieglobsčio ieškotojus vienetais, maksimalus skaičius galėtų būti iki penkiasdešimties. Tačiau labai abejoju, ar bus tiek norinčių apsigyventi nuo didmiesčių nutolusiame rajone.
– Turite susidaręs nuomonę, kaip pabėgėlių galimą apgyvendinimą mūsų rajone vertina gyventojai?
– Dalis žmonių, suprasdami galimus pavojus, pabėgėlius toleruotų ir priimtų, bet yra gyventojų, kurie kategoriškai prieš. Juos galima suprasti, nes ši pabėgėlių krizė siejama su terorizmo pavojumi. Iki kruvinųjų Paryžiaus įvykių mūsų žmonių nuomonė pabėgėlių klausimu buvo palankesnė. Po žinių, jog karo pabėgėliu apsimetęs ir į Europą prasmukęs teroristas surengė žudynes, Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose valstybėse minios pabėgėlių kelia sumaištį, reikalaudami gerokai didesnių galimybių nei vien saugumo, keičia mūsų visuomenės požiūrį ir vertinimus. Daugėja gyventojų, net ir gana tolerantiškų, kurie nelabai pageidautų pabėgėlių kaimynystės.
– Tai kaip įskiepyti toleranciją nuo karo baisumų prieglobsčio ieškantiems žmonėms?
– Visų pirma, kiekvienas atvykėlis turi taikytis ir gerbti įstatymus, tradicijas tos šalies, į kurią atvažiavo. Nesakau, kad jie turi niveliuotis pagal religiją, papročius, bet turi derintis prie mūsų gyvenimo normų. Kaip ir mūsų piliečiai, kurių tūkstančiai gyvena ir dirba užsienyje. To mes tikimės ir iš pabėgėlių, kuriuos priims Lietuva.
Prisiminkime 300 metų senumo rusų sentikių tremčių istoriją, kai ir mano proproseneliai sentikiai buvo atitremti į Lietuvą. Ką jie darė? Patys statėsi cerkves, kūrėsi namus. Mes pabėgėliams mečečių tikrai nepastatysim, o norintieji melstis pagal savo religiją visada ras, kaip ir kur tą atlikti. Žinoma, idealiausia būtų, jeigu mums skirti pabėgėliai išpažintų krikščioniškąsias vertybes – būtų ir jiems lengviau integruotis, ir mums paprasčiau juos priimti į visuomenę.
– Kaip manote, kas rajono žmones labiausiai baugina: svetimas tikėjimas, nepažįstama pabėgėlių kultūra ir tradicijos, ar baimė, jog kiekvienas musulmonas – potenciali grėsmė saugumui?
– Ko gero stipriausiai baugina nežinia, informacijos stoka. Juk ir mes, rajono vadovai, iki šiol nežinome, kokios šeimos ar asmenys atvyks į mūsų šalį, kokios kvalifikacijos jie bus, pagal kokius kriterijus bus paskirstyti savivaldybėms, koks bus finansavimas jų ir asmenų, teiksiančių jiems pagalbą bei paslaugas.
– Kaip realiai įsivaizduojate pabėgėlių integraciją Rokiškyje: na, pavyzdžiui, ateis į Jūsų kabinetą irakietis ar siras ir prašys pagalbos arabiškai…
– Jeigu atvykėliai mokės tik arabiškai, nemanau, kad rajone rastume šios kalbos žinovų, galinčių tapti vertėjais iš arabų į anglų, lietuvių kalbas. Juk pagalbos jiems reikės visur, net ir parduotuvėje apsipirkti.
– Angliškai kalbančių specialistų savivaldybės administracijoje turbūt yra?
– Skaičiaus neįvardinsiu, bet dėl bendravimo su pabėgėliais anglų, vokiečių kalbomis problemų nebūtų.
– O kaip dėl pagalbos pabėgėliams ieškant būsto, darbo?
– Turime Jūžintų dienos ir trumpalaikės globos centrą, Obelių savarankiško gyvenimo namus, yra apylaisvis vienos ugdymo įstaigos bendrabutis. Manau, rastume kur juos apgyvendinti, kol susiras būstą. įstatymiškai socialinių būstų jiems savivaldybės suteikti gali, bet tai būtų neteisinga mūsų piliečių atžvilgiu: rajone socialinio būsto laukia iki 100 žmonių. Tačiau yra tuščių butų Juodupėje, Obeliuose ir kitose vietovėse, kur butus savininkai išnuomoja už simbolinę kainą.
– Užsienio reikalų ministerijoje per susitikimą su žurnalistais diskutuota, jog vienas variantų ieškant pabėgėliams pastogės – kaimų bendruomenių namai, įrengti pagal ES finansuojamus projektus. Mūsų savivaldybėje tokių patalpų taip pat yra. Ar jos – geras sprendimas dėl pabėgėlių laikino įkurdinimo?
– Kol kas nesame sudėlioję jokio plano, nes nežinia, ar jo prireiks: ar pas mus pabėgėliai važiuos, jei važiuos – tai šeimos ar pavieniai asmenys? Jeigu pabėgėliai pasirinktų Rokiškį, manau, tai būtų viena kita daugiavaikė šeima, tėvai patys prižiūrėtų vaikus ir gyventų iš pašalpų. Vaikams vietų rajono darželiuose būtų. Tik kol kas nelabai įsivaizduoju, kaip svetimos kultūros ir kalbos vaikai galėtų greitai integruotis darželiuose, mokyklose? Juk per tris mėnesius, praleistus Rukloje, neišmoks lietuvių kalbos ir mūsų tautos tradicijų bei kultūros ypatumų. Jeigu atsiras pabėgėlių, pasirinksiančių mūsų savivaldybę, juos būtų galima laikinai apgyvendinti ir bendruomenės namuose.
– Kaip manote, ar rajono verslo įmonės tikisi tarp pabėgėlių rasti sau reikalingų specialistų?
– Būtų gerai, kad kuo greičiau atsirastų pabėgėlių duomenų bazė: galėtume pasidomėti, kokios jie kvalifikacijos, profesijų. Apie tai, kad rajono verslas tikėtųsi reikalingų darbuotojų, asmeniškai girdėti neteko. Jeigu tarp jų būtų statybininkų, metalo apdirbėjų, medikų – darbo rajone jie galėtų gauti.
– Savivaldybių asociacija pageidauja, kad Vyriausybė parengtų konkrečias rekomendacijas savivaldybėse dirbsiantiems koordinatoriams, paaiškintų, kokia jų atsakomybė ir informuotų apie būsimą finansavimą. Kas pas mus bus koordinatoriai?
– Kol kas nėra jokio aiškumo dėl pabėgėlių integraciją kuruosiančių kuratorių bei šios veiklos finansavimo. Nemanyčiau, kad savivalda bus verčiama šį darbą atlikti savo socialinių darbuotojų pagalba. Jie apmokyti dirbti su Lietuvos piliečiais, nežino karo pabėgėlių kalbos, papročių, tradicijų.
– Savivaldybių asociacija kritikuoja sprendimą mažinti pabėgėliams skiriamas išmokas. Kaip manote, ar jiems numatyta parama per maža?
– Į šį klausimą atsakymo neturiu. Pabėgėliams parama solidesnė nei mūsų piliečiams. Iš matytų reportažų apie pabėgėlius susidariau įspūdį, kad tie žmonės europietiškos civilizacijos ir nėra skurdžiai – tą išduoda jų modernūs telefonai, apranga. Lietuva pabėgėliams greičiausiai bus tik tranzito šalis. Labai optimistiškai mąstau: karo pabėgėlių tėvynėse padėtis normalizuosis ir jie grįš į savo gimtąsias vietas.
– Dėkoju už pokalbį.
Aldona Minkevičienė
