Kiek rokiškėnų, prisidėję ranką prie širdies, galėtų pasakyti, kad žino apie tokią struktūrą, kaip šalies karinės oro pajėgos? www.grokiskis.lt apklausos „Kiek žinote apie Lietuvos karines oro pajėgas“ rezultatai rodo, kad viską apie tai žino tik 1 proc. respondentų. 53 proc. atsakiusiųjų į klausimą teigia apie lietuvių oro pajėgas girdėję šiek tiek, o 46 proc. pasirinko atsakymo variantą „Ar tokios egzistuoja“?
Tuo tarpu karinės oro pajėgos – sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis – saugo ir gina Lietuvos oro erdvę, padeda sausumos ir jūrų pajėgoms, vykdo paieškos, gelbėjimo darbus bei specialiąsias operacijas.
Lietuvos karinei aviacijai – 96-eri
Lietuvos karinė aviacija susikūrė prieš 96 metus. 1919 m. sausio 30-ąją pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurioje buvo ir Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi.
1920 m. rugsėjo 22 d. suformuota pirmoji iki tol buvusi Oro eskadrilė. Netrukus – ir antroji eskadrilė.
1921 m. birželio 29 d. Oro laivynui suteiktas naujas vardas – Aviacija. Tą dieną Karo aviacija surengė pirmąjį viešą pasirodymą Kauno aerodrome.
1924 m. kovo 11 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 38 patvirtinti karo lakūnų ir oro žvalgų ženklai ir nešiojimo taisyklės.
1931 m. Šiauliuose įsteigta Zoknių karo aviacijos bazė.
Nuo „Dobi I“ iki „Anbo VII“
1922 m. išbandytas pirmasis lietuviškas sportinis lėktuvas „Dobi I“, sukonstruotas ltn. Jurgio Dobkevičiaus. Jis po ketverių metų bandydamas lėktuvą „Dobi III“ žuvo avarijoje.
1925 m. Kauno aerodrome vyr. ltn. Antanas Gustaitis išbandė savo suprojektuotą ir savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pagamintą vienvietį sportinį su 30 AJ varikliu lėktuvą ANBO-I. Paties konstruktoriaus valdomas lėktuvas gana greitai pakilo į orą, visus susirinkusiuosius stebindamas viražais. Nutūpė labai mažai teriedėdamas žeme. ANBO-I buvo sukonstruotas tik vienas egzempliorius. Jis yra išlikęs iki šių dienų ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
1929 m. pastatytas ir išbandytas mjr. A. Gustaičio lavinimosi tipo lėktuvas ANBO-III, kuris Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pradėtas gaminti serijomis.
1927 m. karo aviacijos karininkų pastangomis Kaune įsteigtas Lietuvos aeroklubas. Pirmuoju jo pirmininku buvo išrinktas pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, o nuo 1928 m. prof. Zigmas Žemaitis, kuris pirmininkavo klubui iki jo likvidavimo. 1928 m. atliktas pirmasis Lietuvoje bandomasis šuolis parašiutu.
Šalies istorijos vadovėliuose įamžintas 1933 m. Lietuvos karo aviacijos ats. kpt. Stepono Dariaus ir Amerikos lietuvio lakūno Stasio Girėno lėktuvu „Lituanica“ atliktas skrydis. Tų metų liepos 15–17 d. lakūnai perskrido Atlanto vandenyną. Per 37 val. 11 min. nuskridę tiesiąja 6411 km ir pasiekę antrąjį rezultatą pasaulyje transatlantine trasa pagal skridimo nuotolį ir ketvirtąjį pagal išbūtą ore laiką, lakūnai liepos 17 d. žuvo tuometinėje Vokietijoje, Soldino miesto apylinkėse.
Dar po metų atliktas 10 tūkst. kilometrų ANBO- IV eskadrilės skrydis aplink Europą.
1935 m. vasario 14 d. Prezidento aktu plk. A. Gustaitis paskirtas Karo aviacijos viršininku. Jam vadovaujant rugsėjo 2 d. Karo aviacija perorganizuota, suformuojant grupes pagal paskirtį. 1936 m. priimti Aviacijos dirbtuvėse pagaminti 5 mokomieji lėktuvai ANBO-51 (Nr. 80–84). Po metų atliktas Lietuvos karo aviacijos naikintuvų D-501, ANBO-41 ir žvalgybos lėktuvų skrydis į Latviją.
1939 m. atliktas pirmasis bandomasis brigados gen. A. Gustaičio konstrukcijos lengvo bombonešio ANBO-VIII skrydis. Skrido pats konstruktorius.
1940 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos karo aviacijos viršininkas brigados gen. A. Gustaitis SSSR okupantų priverstinai paskirtas Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisijos pirmininku dalyvauti likviduojant Lietuvos karo aviaciją.
Dabartinės Lietuvos oro pajėgos jau skaičiuoja dvidešimt trečius metus.
„Iš nebūties jau kėlėmės ne vieną kartą. O juk prisikėlusieji įgyja amžinų savo tvarumo galių, anot rašytojo Marcelijaus Martinaičio. Taip ir lietuvių aviacija, o ypač – karo aviacija“, – sakė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Gintautas Deksnys. 1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba. Tada, pasak pašnekovo, turėta daug lūkesčių, planų, kaip saugoti ir išsaugoti savo žemę. „Tuomet dangaus žydrynė pasipuošė lietuvišku Vyčio Kryžiumi, atskraidintu kad ir nemūsišku transportiniu-keleiviniu lėktuvu An-2, tuokart pilotuojamu vyresniųjų leitenantų Tado Juozapavičiaus ir Kazimiero Šalčiaus. Ir jau antrąkart, kai atkurta Lietuvos karo aviacija“, – pasakojo G. Deksnys.
Bendradarbiaujant su NATO
Baltijos oro erdvėje jau patruliavo Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos, Italijos kariai. Baltijos šalių oro erdvę saugantys naikintuvai yra pasiruošę per trumpą laiką pakilti ir imtis drausminamųjų ar kitų veiksmų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu. Tai net ir tokioje mažoje valstybėje, kaip Lietuva, sukuria didesnį saugumo garantą.
Lietuva nuo 2004 m. yra NATO narė ir nuo tada Aljanso policija vykdo misiją Baltijos valstybėse. Lietuvai, Latvijai, Estijai neturint savo naikintuvų, ši misija yra vykdoma bendromis NATO pajėgomis. Šiuo metu aukščiausioji Lietuvos valdžia planuoja tartis dėl didesnio NATO dėmesio Baltijos regionui. Žadama siekti ilgalaikio NATO sąjungininkių karių ir karinės technikos dislokavimo mūsų regione, nuolatos atnaujinamų ir pratybų metu patikrinamų Baltijos šalių gynybos planų, spartinti NATO pajėgų reagavimo į grėsmę laiką.
Kartu su NATO oro policijos kontingentu Aviacijos bazėje buvo pradėtos investuoti Aljanso lėšos, kuriomis vykdoma Šiaulių karinio aerodromo rekonstrukcija ir atliekami darbai siekiant užtikrinti skrydžių saugą. Orlaivių parkas, kita oro erdvės stebėjimo, valdymo ir gynybos ginkluotė ir technika nuolat atnaujinama.
„Turėti oro erdvę reiškia ir pareigą ją kontroliuoti 24 valandas per parą“
Lietuvos karinių oro pajėgų užduotis yra užtikrinti nepertraukiamą oro erdvės virš Lietuvos ir jos išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą, vykdyti oro gynybą virš valstybinės reikšmės ir rizikos objektų. „Konstitucijos IV skirsnio 47 straipsnis skelbia, kad Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos. Teisė turėti oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos reiškia ir pareigą ją stebėti ir kontroliuoti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kad Lietuvos dangus būtų saugus“, – sakė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas G. Deksnys.
Patikimą Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimą ir kontrolę užtikrina Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba. Tai – vienas iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų padalinių.
Valdyba vykdo mūsų valstybės ir jos prieigų oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, perduodama radiolokacinę informaciją į trijų Baltijos valstybių įkurtą Bendrą valdymo ir pranešimų centrą bei į kitus NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos vienetus ir valdydama oro policijos misiją virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijų atliekančius orlaivius.
Gyventojai, pasak G. Deksnio, kartais būgštauja, ar oro erdvės stebėjimo ir kontrolės radaras nekenkia jiems. Tačiau nuolat vykdoma elektromagnetinio spinduliavimo kontrolė užtikrina prietaiso saugumą žmonių sveikatai.
Lėktuvai keliami ir žmonių
paieškoms, ir organams skraidinti
Kaune įsikūrę Karinių oro pajėgų štabas ir Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (OESKV), Kauno r. Karmėlavoje – OESKV Oro erdvės ir kontrolės centras. Jame įkurtas trijų Baltijos valstybių karinis vienetas – Bendras valdymo ir pranešimų centras BVPC (CRC – „Control and Reporting“ centre), vykdantis NATO oro gynybos operacijų funkcijas Baltijos šalių regione. Aviacijos bazė, Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Šiauliuose, o Oro gynybos batalionas – Radviliškyje.
Dabar karinės oro pajėgos turi tvirtus tikslus ir uždavinius. Lakūnai vykdo gyventojų paiešką ir gelbėjimo darbus. Svarbų vaidmenį karo pajėgų pilotai atlieka ir gelbstint ligonių gyvybes – sraigtasparniais nuolat gabenami donorų organai. Antai gruodžio 11 d. kariai per vieną parą kilo net tris kartus tam, kad atskraidintų keturių žmonių organus.
„Šiandien Karinių oro pajėgų orlaiviams patikima saugiai pervežti Lietuvos karius į karštuosius kraštus taikdarių misijoms atlikti, padėti žvejybos entuziastams sugrįžti į namus, apsaugoti galimas pasekmes nuo įsiliepsnojusios ugnies, padėti nukentėjusiesiems visur ir visada“, – vardijo G. Deksnys.
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos – reguliarių Lietuvos kariuomenės pajėgų dalis, tęsianti 1919–1940 metais Lietuvos kariuomenėje buvusios Karo aviacijos ir 1935–1940 metais Priešlėktuvinės apsaugos tradicijas. Ši kariuomenė formuojama iš profesinės karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų, kurie aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, pratybose bei kituose karinio bendradarbiavimo projektuose ir renginiuose, visuomenės gyvenime.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų archyvo nuotr.
GR inform.
