Pono Antony laiškas
„Mano vardas ponas Antony Fisher ir dirbu UBS AG Londono regioniniame biure pasauliniu IB viduriniosios būstinės ir biržoje prekiaujamų išvestinių finansinių priemonių operacijų vadovu. Ar galite būti tikri, kad užmegsite konfidencialią partnerystę ir sutiksite būti pristatyti kaip artimiausias giminaitis ir nepareikalautos 22,3 mln. svarų sterlingų sumos, esančios mano banke, gavėjas? Lėšos priklauso mirusiam klientui, kuris mirė neturėdamas artimiausio giminaičio ar jokių žinomų šeimos pėdsakų. Jei sutinkate, susisiekite su manimi, kad galėčiau pateikti jums informacijos, kaip sėkmingai ir teisėtai pareikšti pretenzijas į lėšas jūsų vardu. Būčiau labai dėkingas už jūsų atsakymą. Pagarbiai, Antony Fisher.“
Tai negali būti tikra
Paprašiau „ChatGPT“ paaiškinti, kodėl tokiais laiškais žmonės vis dar patiki. Atsakymas: „Sukčiavimo būdai nuolat keičiasi, tačiau jų esmė išlieka ta pati – sukelti skubos, baimės ar netikėtos sėkmės jausmą ir išvilioti pinigus arba asmens duomenis. Tai vadinamasis „Nigerijos princo“ tipo sukčiavimo laiškas. Jis veikia ne dėl įtikinamos istorijos, o dėl kelių stiprių psichologinių mechanizmų. Pirmiausia – autoritetas: minimi bankai, tarptautinės institucijos ar aukštos pareigos. Tai sukuria klaidingą pasitikėjimo jausmą. Antra – dideli pinigai: milžiniška suma iš karto sužadina emocijas ir sumažina kritinį mąstymą. Trečia – išskirtinumo jausmas: žmogui sudaromas įspūdis, kad jis atrinktas ir gauna unikalią galimybę. Ketvirta – skubos ir konfidencialumo spaudimas, atimantis laiką pasitikrinti informaciją ar pasitarti su kitais. Galiausiai veikia ir paprastumo iliuzija – pažadas, kad pinigus galima gauti lengvai ir „teisėtai“, nors realybėje visa schema yra neįmanoma.“
Jokio palikimo
Jeigu būtų patikėta „Antony Fisherio“ laišku ir jam atsakyta, kas vyktų toliau? „Realiai įsijungtų ne banko sistema, o sukčių grandinė. Jūsų elektroninio pašto adresas patektų į aktyvių aukų sąrašą. Tai būtų signalas: šis žmogus skaito laiškus ir jais tiki. Prasidėtų pasitikėjimo kūrimo etapas – atsirastų nedideli prašymai sumokėti administracinį, teisinį, notaro ar tarptautinio pervedimo mokestį. Iš pradžių prašomos sumos paprastai būna nedidelės, tačiau vėliau jos didėja. Jokio tikro 22,3 mln. svarų palikimo nėra – visa istorija sukurta tik tam, kad iš aukos būtų išvilioti pinigai.“
Gal tai tik šiukšlė?
Gal tai tik internetinė šiukšlė? „Taip, labai tikėtina, kad tai masiškai siunčiamas šlamštlaiškis, tačiau tai nereiškia, kad jis nepavojingas. Už tokio laiško slypi sukčiavimo schema. Svarbiausia suprasti, kad jokio palikimo niekada nebuvo, o visa istorija – tik priemonė išvilioti pinigus.“
Sukčiai – kūrybingi
Kokie šiandien dažniausi sukčiavimo būdai? „Investicinis sukčiavimas, kai žadamas didžiulis pelnas iš kriptovaliutų, akcijų ar aukso; romantinis sukčiavimas; verslo elektroninio pašto kompromitavimas; techninės pagalbos sukčiavimas; apsimetimas banko darbuotojais; siuntų ir kurjerių SMS; netikri darbo pasiūlymai; sąskaitų pakeitimo sukčiavimas; netikros internetinės parduotuvės; loterijų ir prizų apgaulės; paveldėjimo schemos. Pastaruoju metu vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas – klastojami žmonių balsai bei vaizdai. Todėl gavus netikėtą pasiūlymą lengvai praturtėti verta prisiminti paprastą taisyklę: jei nepažįstamas žmogus žada milijonus, greičiausiai jis siekia praturtėti pats, o ne padaryti turtingais jus“.
Rita BRIEDIENĖ
