Nuo mažens
Dvidešimt devynerių metų kazliškietis Jonas Mackus paklaustas, kada pradėjo ūkininkauti, šypsosi – nuo mažens buvo „priverstas“ padėti tėvams. „Kai prie ūkininkaujančių tėvų augi, taip ir atsitinka, – paaiškina Jonas. – Vasarų neturėdavau. Jas atimdavo gyvuliai, pašarų ruošimas, šienapjūtė. Būdavo, su draugais sunku išbėgti.“ Baigęs mokyklą, pasirinko žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijas Kaune. Ten prabėgo penkeri metai.
Beje, Joną vadinti kazliškiečiu ne visai tikslu, nes jis gyvena Rokiškyje. Kodėl? Po studijų Kaune neskubėjo grįžti namo ir įsidarbino Rokiškyje, metalo apdirbimo įmonėje. Matydamas, kad tėvai nebespėja darbuotis ūkyje, padėdavo ir jiems. „Reikėdavo pridėti ranką prie darbų“, – kukliai sako vaikinas. Tačiau ilgainiui visur suspėti tapo keblu, nes įmonėje darbas prasidėdavo 5 val. ryto, iš jo Jonas lėkdavo į Kazliškį ir per darbymečius plušėdavo iki vėlumos, 22 val.
Dabar ketvirti metai, kaip Jonas ūkininkauja savarankiškai, o prieš pusantrų metų atsisakė darbo įmonėje. Jo ir tėvų – Editos bei Alvydo Mackų – ūkiai atskiri, tačiau dirbama bendrai. Visgi kasvakar jaunasis ūkininkas nakvoti grįžta į Rokiškį.
Pasak Jono, įgijęs jaunojo ūkininko statusą, galėjo gauti finansinę paramą, tad pirmiausiai įsigijo traktorių. Be paramos, jo nuomone, būtų sunku pradėti.
Jono augalininkystės ūkis apima 40 ha. Jame apie 1 ha užima moliūgai, 0,7 ha – bulvės, likusius plotus – žirniai, javai. Šias kultūras augina visus ketverius metus. Atsidėti vien daržininkystei neketina, kadangi tokiuose plotuose auginant daržoves jau reikėtų samdomų darbininkų, sandėlių, daugiau technikos.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Šaunus vyras yra Jonas, šaunuolis taip ir toliau 🙂