Geriausiu atveju kuls tris tonas
„Nieko linksmo prieš Jonines, – kalbą pradėjo Kalvių kaimo ūkininkas Jonas Venslovas. – Kviečių lapai susukti, jie saugo turimą drėgmę. Dabar pati didžiausia trąša augalui būtų lietus.“ Jis džiaugiasi, kad neįsipareigojo supirkėjams, kadangi nesitiki normalaus derliaus: „Niekada nesudarau išankstinių sutarčių, nes bijau „nudegti“. Kai kuriose vietose išdegė kviečiai, todėl jų laukai „lopiniuoti“ – vietomis gelsvi. Bet ne kažin kokio derliaus tikiuosi ir iš geriau atrodančių javų plotų, nes šiuo laiku pilnėja grūdai, tačiau jiems trūksta drėgmės, vadinasi, grūdai bus smulkūs, lengvi. Derlius kris. Niekas tegu nebepradeda kalbėti, kad kulsime 5–7 tonas iš hektaro. Šito nebus. Jei 3 tonas kulsime, tai bus labai gerai. Kaip kitos kultūros? Grikiai sudygo, bet auga žemi. Pupos dar laikosi, bet neaišku, kaip jos reaguos į toliau besitęsiančius karščius, mat pradėjo žydėti, o nuo karščio gali išdegti žiedai.“
Su sausros sukeltais padariniais ūkininkai susidūrė ir prieš 30 metų, 1993 m., bet tuomet, kaip sako J. Venslovas, ji nebuvo tokia intensyvi, kaip šiųmetinė. Be to, praėjusį gegužės mėnesį net 19 naktų šaldė šalnos. Jos pakenkė pasėliams tuo, kad ištraukė drėgmę.
Bijo?
ŽŪM praneša, jog, draudikų duomenimis, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, taikomos vienos didžiausių draudimo išmokų ūkiams – išmokama net 60 proc. siekianti išmoka žalai kompensuoti. Tačiau Lietuvoje nuo stichinės sausros padarinių yra apsidraudę vos 40 ūkių. Šią statistiką J. Venslovas paaiškino iš praktinės pusės: „Apsidraudus nuostoliai būtų mažesni. Bet pradedi bijoti draudikų, nes trūks bent vieno procentėlio, ir negausi draudimo, o pinigai bus sumokėti. ŽŪM sumažino kompensacijas už draudimą, ūkininkui reikia įdėti daugiau savų lėšų, todėl mažai norinčiųjų.“
Jo manymu, mažai kas draudė pasėlius nuo sausros ir todėl, kad nejautė grėsmės, juk sausros nedažnos.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…”
