– Ką šiuo metu veiki?
– Baigęs Rokiškio J. Tūbelio gimnaziją studijavau teisę Utenos kolegijoje. Pagal specialybę dirbau vos metus, devinti metai gyvenu Vilniuje, dirbu programuotoju. Laisvu laiku domiuosi sintezatoriais, kuriu muziką, skaitau.
– Nuo ko prasidėjo tavo susidomėjimas kūryba ir muzika?
– Nuo vaikystės iki vėlyvos paauglystės ėjau iš proto dėl dailės, lankiau Rokiškio dailės mokyklą. Pirmoji kūryba ir buvo piešimas, tapyba. Rašymas atsirado, kai man buvo 12–13 metų. Jau nuo tada turėjau minčių įrašyti dainų tankiais tekstais. Kai tokių galimybių atsirado 17-aisiais mano gyvenimo metais, pasinaudojau.
Rašymą lėmė ir skaitymas bei tuo metu Lietuvoje dar tik pirmai rimtai bangai besiformuojantis hiphopo žanras. Atrodė, kad jame daug galimybių, nes turėjome vos keletą grupių panašiu skambesiu.
– „Garazhe nerūkoma“. Iš kur kilo šis pavadinimas?
– Šį projektą sukūrėme dviese su Dariumi Šiuipiu, su kuriuo lankėme tą pačią mokyklą. Paauglystėje keletą kartų pabėgę iš pamokų pabandėme daryti pirmuosius bendrus darbus. Mus žavėjo panašios garsų paletės, sutarėme, kad mūsų įkvėpimas – elektroninė muzika.
Mums tuo metu buvo po 17 metų. Darius lavino darbo su muzikos kūrimo įranga įgūdžius, aš maždaug tokio pat amžiaus pradėjau rašyti. Taip ir startavom: jis prodiusavo muziką, aš rašiau ir buvau vokalas. Kartu ieškojom „semplų“(įrašyto garso pavyzdys, muzikinis motyvas), derinom bendrą skambesį. Pradžioje dar mokiausi muziką kurti pats, bet atsiradus bendrai projekto rutinai likau prie vokalo, nes Dariui rašyti muziką puikiai sekėsi.
Maždaug 2014-aisiais Darius pradėjo techno- ir electromuzikos prodiuserio kelią, pasivadino „Shaknis“ ir paliko mūsų projektą. Nuo 2015-ųjų ties muzika dirbu pats, nors Darius, būna, prisideda vienu kitu techniniu aspektu.
Pavadinimas kilo nuo draugo garažo šalia Rokiškio turgaus. Jo vartai buvo tiesiai prieš senąją autobusų stotį. Ten buvo mūsų „plotai“.
– Apskritai, koks tavo muzikos žanras?
– Daugiausia hiphopas, bet stiliai (subžanrai) varijuoja. Niekada nebuvau prisirišęs prie žanro ar jo stiliaus. Visada domino žanrų hibridai. Skambesys ir stilius priklauso nuo periodo, kokį tuo metu norisi analizuoti ir groti. Aišku, dažniausiai figūruoja repo motyvai, laužytas hiphop ritmas. Ir į tai nevengta įpinti drum n bass, trip hop, cloud trap, future garage žanrų įvairiais periodais. Pastaruoju metu įtaką daro post punk vokalai iri IDM, EBM žanruose naudojamos sintezatorių paletės. Tai dabar testuojuosi naują periodą. Kitaip sakant, man žanras visiškai nesvarbu, galų gale padarai kažkaip savaip.
– Kaip vyko pirmųjų dainų kūrimas?
– Viskas vyko sava eiga. Buvo daug laisvo laiko. Kaip jaunuoliai, buvome neįpareigoti daugelio dalykų, tad tiesiog kepėme įrašus ir nesukome galvos. Maždaug pusę publikavome ir po metų ar pusantrų gavome pasiūlymą dėl pirmo pasirodymo Vilniuje. Viskas buvo natūraliai, neplanuotai.
– Kas įkvėpė kurti tekstus?
– Būna, greitai, būna, lėtai. Kūryba kaip gyvenimas – nenuspėjama ir iš tiesų neturi jokios apibrėžtos tvarkos. Tekstai iš reflektavimo į save ir visuomenę.
– „Dėl popieriaus“ – vis dar populiariausia jūsų daina „YouTube“ platformoje. Ji peržiūrėta daugiau nei 5,3 milijono kartų, o dainos klipe vis dar galima pamatyti senus Rokiškio miesto vaizdus. Apie ką ši daina?
– Po studijų buvau išvykęs padirbėti į Angliją. Prieš išvykdamas supratau, kad beveik visi mano draugai yra emigrantai, o tą vasarą mano gimtasis miestelis atrodė toks tuščias dėl tos pačios emigracijos, gimtinėje siautė tikrai didelė banga po mokslų palikti šalį. Palikti Lietuvą buvo skaudu, tad labai norėjosi pabrėžti šią problemą ir tas kūrinys yra tuometinis mano manifestas apie mano asmeninę situaciją dėl emigracijos. Kūrinį įrašėme likus dviem savaitėms iki mano išvykimo. Po metų aš grįžau.
– Ne kartą tavo dainos buvo ir radijo topuose?
– Visos Lietuvos topuose niekada nebuvo. Buvo tik hiphopo žanro topuose tam tikrose radijo stotyse. Vienoms dainoms žmonės prijaučia daugiau, kitoms mažiau. Man, kaip kūrėjui, tai tiesiog ruletė. Darai, ką darai. Ir nežinai, ar kažkas paims iš to ir kiek pasiims.
– Apskritai, kiek esi išleidęs albumų? Kuriuo labiausiai didžiuojiesi?
– Labiau tiktų žodis „publikavęs“. Niekada nedirbau su leidybos įmone. Paruošti fizinį tiražą ir pardavinėti albumą teko tik kartą. Jis vadinosi „Ydos“ (2014). 2021 m. publikavau future garage įkvėptą „2INGSNIAI“ ir šiemet, visai neseniai, – E. P. „Mirtis Bendrais Bruožais“. Daugiausia tai singlai ir šimtai neišleistų dalykų.
– Nuo pirmųjų dainų praėjo daug laiko. Kaip pasikeitė tavo požiūris į muziką? Ar pati muzikos kultūra Lietuvoje pasikeitė?
– Požiūris į muziką reguliariai kinta, į save irgi. Tai normali kaita. Požiūris į muziką ypač kito tuomet, kai pradėjau rimtai mokytis ją „gaminti“ nuo A iki Z. Dabar sunkiau klausyti muziką visiškai atsipalaidavus, tačiau dar labiau prasiplėtė akiratis, matosi dar daugiau galimybių ritmuose ir garso paletėse. Unikalu, kad pats hiphopo žanras mutuoja neįtikėtinais greičiais. Joks kitas žanras tiek nemutavo ir šiandien yra vienas populiariausių pasaulyje.
Kultūra priklauso nuo kartų. Šiuo metu populiarus vakarėlių repas, noras pasirodyti tik tarp kitko, dėl emocijos. Nieko neturiu prieš tai. Viskam savas garsas ir laikas. Manau, kad jau stebime šio požiūrio mirtį šiame žanre ir ateina kai kas kita. Įdomu, kas bus toliau. Mane vis dar jaudina ši muzika ir jos raida, tai yra gerai.
– Ar ateityje dar galvoji tęsti, ką esi pradėjęs?
– Kaip minėjau, nuo 2015-ųjų vis dar mokausi tobulėti muziko prodiusavimo, derinimo srityse. Turbūt nuolat tai darysiu. Besikaupiantys sintezatoriai ir kita įranga mano namuose liudija, kad tai neatsiejama mano dalis. Tačiau tai tik hobis, antroji mano pusė.
– Ar artimiausiu metu planuoju kur nors koncertuoti? O gal teko koncertuoti ir gimtajame mieste?
– Surengti koncerto Rokiškyje dar neteko. Šiuo metu stabdau koncertus, o ir pasiūlymų mažai.
Nėra daug laisvo laiko, kai dirbi samdomą darbą. Man svarbiau ir įdomiau eksperimentuoti ir sukurti ką nors nauja, mokytis, negu repetuoti tuos pačius kūrinius. Man 31-eri ir koncertuoti vakarėliuose tiesiog vis labiau tingisi.
– Gal norėtum kam nors padėkoti?
– Norėčiau padėkoti Ukrainos kariams, kad nepasiduoda mus ginant nuo blogio imperijos.
