– Ar mezgimui reikia įkvėpimo?
– Manau, jog kiekvienam kūrybiniam darbui įkvėpimo reikia. Mano įkvėpėjos yra knygos. Mėgau vartyti Albinos Makūnaitės iliustruotas knygas. Tai ,,Gulbė karaliaus pati“ – vaikams skirtas lietuvių sakytinės tautosakos, daugiausia pasakų, rinkinys, taip pat ,,Saulės vaduotojas“. Lietuvių liaudies pasaka ,,Eglė žalčių karalienė“ įkvėpė sukurti ir numegzti suknelę jos garbei. Lietuvių liaudies meno albumai irgi man nedavė ramybės, juose mačiau lietuviškos ornamentikos kompozicijas, sodrų spalvingumą.
– Kai kurie kūrėjai sako, kad nespėja paskui savo mintis – bedirbant prie vieno rankdarbio, mintyse jau sukasi kito projektas, todėl skuba užbaigti pirmąjį, kad kuo greičiau imtųsi antrojo. O kaip Jums?
– Aš niekur neskubu. Tik gerai apgalvojusi spalvų derinį, apskaičiavusi apmetamų akių skaičių, imuosi veiklos, kad nereikėtų ardyti.
– Kai kam mezgimas yra verslas, kai kam – būdas išsikrauti ar užsimiršimas. Iš šalies stebinti atrodo, kad Jums mezgimas – tai filosofija. Ar aš teisi?
– Taip, man nesvarbu, ar kas nors norėtų įsigyti mano mezginį, ar ne. Aš tiesiog noriu mezginius kurti baltiška dvasia. Tiesiog noriu, kad kažkas pasakytų ar pastebėtų, jog tai lietuviška.
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”
