Senolė tebėra puikios atminties
J. Sakalauskienė gimė Molėtų rajone, Palakio kaime, prie Baltųjų Lakajų. „Kiek jos tėvų šeimoje buvo vaikų?“ – pasiteiravome Dalios Viplentienės. „Paklausiu mamos, pasitikslinsiu“, – luktelti paprašė ji. „Mama prisimins?“ – nustebino. „Žinoma!“ – atsakė Dalia.
J. Sakalauskienė tebėra šviesaus proto ir puikios atminties. Po „Gimtojo…“ pernykščio apsilankymo pas ją yra vienas didžiulis pokytis – senolė apako. Jau kelerius metus ji labiau klausėsi radijo nei skaitė: bene praėjusių metų rugpjūtį pasiskaitymui nuplėštas paskutinis kalendoriaus lapelis. Dar prieš kelerius metus jai buvo prenumeruojamas „Lietuvos Rytas“ – kad nuolat turėtų naujienų! Jai ir dabar rūpi, kas vyksta pasaulyje: šalies valdžios sėkmės ir nesėkmės, karas Ukrainoje… Iš kur tas noras skaityti ir pati senolė negali pasakyti. Ji, baigusi keturis skyrius, visą gyvenimą išliko žingeidi ir smalsi.
Teko pažinti ir Sibirą
Kaip politinė kalinė, partizanų ryšininkė Janina buvo nuteista 25-eriems metams ir kartu su mama buvo ištremtos į Sibirą. Janinai buvo 20 metų. „Ar ji tikrai buvo ryšininkė?“ – teiravomės. „Sakė, sužeistam partizanui pirko vaistų. Kartą partizanams davė 5 rublius. Daugiau veiklos lyg ir nebuvę“, – apie mamą pasakojo dukra. Po Stalino mirties Janinai buvo leista grįžti, bet namai Palakio kaime buvo užimti, ir ji išdardėjo atgal į Sibirą, pas mamą. Tuo metu Janina ir susipažino su rokiškėnu Kaziu. Iš Sibiro jauna šeima grįžo į Latviją: Lietuva politinių kalinių nepriėmė. Iki pat pensijos J. Sakalauskienė dirbo melžėja. Pagimdė ir užaugino dvi dukteris. Dabar jau turi anūką ir du proanūkius.
Janinos vyras palaidotas Rokiškio kapinėse: mirė 1999 m.
Namuose paklysta retai
Senolė dar vaikšto. Pati nusiprausia, pavalgo. „Ir po to, kai apako?“ – klausiau. „Taip. Kartais pasiklysta grįždama iš vonios. Tačiau dabar net trumpam pasidarė neramu palikti ją vieną. O jei pasiklys, užklius, nugrius?“ – kalbėjo D. Viplentienė. Griuvo senolė kartą, ir lūžo klubo sąnarys. Dukra iš to išgąsčio nebežinojo ką ir daryti. Pro langą pamatė einant kaimyną daktarą Valiulį. Jis ir padėjo senolę pakelti, iškvietė Greitąją medicinos pagalbą. „Turėjome rūpesčių: gydytojai buvo geranoriški gelbėti susižeidusiąją, bei kai sužinodavo, kiek jai metų, tapdavo mažiau kalbūs“, – pasakojo D. Viplentienė.
Sunkiausia senolei apsirengti. Net ir aprengti ją pasidarė sunku.
Su niekuo nesipyko
Ilgaamžė buvusi ir J. Sakalauskienės mama: mirė būdama 92-ejų. Ar įmanoma nuspėti, kas lemia ilgaamžiškumą? Kaip sakė D. Viplentienė, jos mama yra labai gero būdo: niekada su niekuo nesipyko, niekam nejautė pavydo. „Kai dėl ko nors pasidarydavo sunku, ji tyliai dainuodavo „Suk suk ratelį“. Gal tas jos gerumas, ramybė ir lėmė gerą sveikatą?“ – svarstė senolės dukra.
Ir valgiui Janina neišranki. Net dabar mėgsta mėsinius patiekalus: be mėsos jai silpna. Kas ateis į J. Sakalauskienės gimtadienį? Ją lanko tremtiniai, dažnai užsuka kunigas Ernestas, aplanko ir dekanas Eimantas Novikas. Didelio baliaus nebus: atvažiuos artimieji. Dalia – puiki tortų kepėja, tad puikus tortas garantuotas. Betgi ir kiekvienas rokiškėnas, sužinojęs apie kraštietės 105 gimtadienį, mintyse ją sveikins ir linkės sveikatos.
Rita BRIEDIENĖ
