Aktorė Vaiva Mainelytė: „Su didele meile Rokiškiui. Stiprybės ištverti sunkumus“
Į vaizdus – pro langą
Visiems dabar net kasdienybės smulkmenose reikia rasti daugiau pozityvo. Juk nieko negalime pakeisti, laukime turime susitaikyti ir prisitaikyti prie aplinkybių. Reikia mokėti džiaugtis, kad mums nereikėjo išgyventi kitas valstybes niokojančio karo, didelių gamtos stichijų ir anomalijų. Čia tik karantinas. Bet mums, darbštiems lietuvaičiams, sunku sėdėt ir nieko nedaryt. Laimingi tie, kurie turi savo namelius, bent kelias pėdas žemės, gali pasisėti salotų, pasikapstyti darže, gėlyne. O man, pro langą matančiai stebuklingus vaizdus – Operos ir baleto teatrą, bažnyčių kuorus, Gedimino pilį, labai sunku… Norisi vaikščiot, bet išeiti negaliu… Iškišu nosį į balkoną, pakvėpuoju, pasidžiaugiu. Aš, kaip, tikiuosi, ir mano mylimi kraštiečiai rokiškėnai, sėdžiu namuose. Su šuneliu išeinu pusvalandžiui pasivaikščioti ryte ir vakare. Prie Kipro Petrausko paminklo. Į Bernardinų sodą, kurį labai myliu, dabar nekeliu kojos, nes ten daug žmonių.
Rokiškio dekanas, kun. Eimantas Novikas: „Būkime Dievo šviesoje“
Koronavirusas – ne Dievo siųstas
Karantino laikotarpis sudėtingas. Aukodamas šv. Mišias tuščioje bažnyčioje jautiesi dviprasmiškai. Liūdna. Meldiesi, o žmonių nematai, savotiška neviltis. Jokių sakramentų, transliuoji pamaldas per feisbuką. Palydint mirusįjį irgi kitaip: be giedotojų, ilgo gedėjimo, poterių prie karsto, tik prie kapo duobės, kur susirenka patys artimiausieji. Jiems sunku, bet žmonės supranta, kad negalima kitaip, kad gyvieji turi būti brangesni už mirusįjį. Pas sunkius ligonius važiuojame, dėvim apsaugines kaukes.
Jaučiasi žmonių vidinis nerimas. Paskambina žmonės, pasikalbam. Viena močiutė pasakoja: „Žinai, vaikeli, buvo karas, neturėjom duonos, vežė į Sibirą, kiek mirė iš vargo.“ Kiekvienam laikmečiui sava „koronė“. Bet sąmokslo teorijų nereikėtų išvedinėti. Nei to viruso mes užsitarnavom, nei jį kas specialiai žmonėms sukūrė ir paleido. Po šios žiemos, skelbiama, Lietuvoje penkios naujos vabalų kenkėjų rūšys atsirado. Klimato kaita turi pasekmių, viskas keičiasi. Taigi nei šikšnosparniai dėl viruso kalti, nei kaip Dievo „koronė“ jis mums atsiųstas.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
