Šalies aukštąsias mokyklas baigę jauni specialistai skundžiasi: rajone sunku rasti darbą, darbdaviai griežti, o algos nedidelės. Sėkmingų rajono įmonių vadovai aiškina: diplomuotą specialistą išmokyti dirbti prireikia metų.
Trūksta iniciatyvos
UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis teigė, kad jų įmonė pasirengusi remti studentus, vėliau tapsiančius jos darbuotojais. Bendrovė paremtų būsimųjų inžinierių studijas Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Tačiau rokiškėnai menkai tesidomi galimybe darbdavio lėšomis įgyti trokštamą specialybę.
„Keli studentai buvo užėję pasiteirauti. Tačiau neketiname remti kiekvieno gatvėje sutikto žmogaus. Turime įžvelgti jo motyvaciją siekti žinių, dirbti pagal įgytą specialybę. Pirmiausia atsižvelgiame į būsimo studento pažymius: jeigu šis mokyklą baigė šešetukais, investuoti į tokį nė neverta“, – sakė p. Tarvydis.
Anot verslininko, motyvacijos stoka – didelis studentų, būsimų specialistų, trūkumas.
„Nemažai jaunų žmonių mokosi tik todėl, kad to reikalauja jų tėvai. Skundžiamasi, esą universitetai tinkamai neparengia specialistų, jiems trūksta praktinių žinių. Tačiau jaunuoliai nepasinaudoja nė tomis galimybėmis, kurias jiems teikia aukštosios mokyklos. Štai ateina darbintis inžinieriai, žemės ūkio technikos specialistai, neturintys traktoriaus, kombaino vairavimo pažymėjimų. Studentai praleidžia galimybes pasirūpinti darbo saugos sertifikatais“, – teigė p. Tarvydis.
„Ivabaltės“ vadovas nemano, jog šalies universitetai rengia darbo rinkai menkos kvalifikacijos specialistus.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Lina DŪDAITĖ
