Mūsų rajono savivaldybė – viena iš nedaugelio, priėmusi sprendimą, kad socialinę paramą gaunantys asmenys privalo už ją atsilyginti visuomenei naudingais darbais. Dauguma rajono varguolių sukandę dantis grėbia lapus, valo pakeles ar dirba kitus rajono seniūnų skirtus darbus. Tačiau jei teismas pripažins, kad šis darbas pažeidžia žmogaus teises ir Konstituciją, paramos gavėjams dirbti nebereikės.
Reglamentuoja įstatymas
Prieš kelerius metus rajono taryba nusprendė, kad rajono gyventojai, gaunantys socialinę pašalpą, kiekvieną mėnesį privalo dirbti 30 val. visuomenei naudingų darbų. Jei jie atsisako tai daryti, rajono savivaldybė pašalpą moka ne grynaisiais, o perveda ją į specialią kortelę. Ja galima atsiskaityti už įvairias prekes, išskyrus tabako ir alkoholio gaminius.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas teigia, kad rajono savivaldybė turi teisę „darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus, nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems darbams atlikti“. Šia įstatymo nuostata pasinaudojo kelios šalies savivaldybės, tarp jų – ir mūsų bei Panevėžio rajonų.
Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40-asis straipsnis teigia: „Priverčiamasis darbas draudžiamas.“ „Kiekvienas turi teisę į darbą, laisvą darbo pasirinkimą, teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir apsaugą nuo nedarbo“, – teigiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.
Remdamiesi šiomis nuostatomis, du Panevėžio rajono gyventojai nori prisiteisti iš valstybės atlygį už moralinę žalą ir atimtą pašalpą. Šią beprecedentę bylą nagrinėja Panevėžio apygardos teismas.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Lina DŪDAITĖ
