Ką padovanoti rokiškėnams?
Ką galima padovanoti draugams ir artimiesiems, kiekvienas įsivaizduoja, o štai ką galima būtų padovanoti Rokiškiui ir miestiečiams? Kad ir kaip laužytum galvą, bet pirmiausia ateina į galvą žodžių junginys ” Rokiškis- kiškis”. O ką labiausiai mėgsta kiškiai? Bent jau man nuo vaikystės įkalta, kad mėgstamiausias jų skanėstas- morkos! O aš žinau vieną labai skanų morkų pyragą ir dar su istorija, todėl nusprendžiau, kad galiu jį padovanoti Jums.
Pyrago istorija
Užaugau Kauno rajone, Vilkijoje, ir, kadangi mano tėvų namas stovi aukščiausioje Vilkijos vietoje – ant kalno, tai pro langus matydavome net du upių tėvo Nemuno vingius. Įspūdingas vaizdas.
Ir mama, ir tėtis buvo kilę iš didelių šeimų- kiekvienoje užaugo po 7 vaikus. Tėčio sesuo Marytė su vyru Alfredu gyveno visai netoli – Kaune, jie, mano, tada dar vaiko akimis, buvo tikri miestiečiai. Kadangi gyveno netoli, tai mes dažnai juos aplankydavome. Teta Marytė kartais pavaišindavo savo keptu morkų pyragu. Tiesą sakant, jis man nelabai patiko, nes būdavo sausas ir kietas, kaip keksas. Bet paaugusi paprašiau šio pyrago recepto.
Receptas daug metų gulėjo užmirštas užrašų knygutėje. Teta su vyru tragiškai žuvo, aš studijavau, ištekėjau. Su vyru gyvenome studentų bendrabutyje ir kartą galvodama, ką čia įdomaus pagaminti, apžiūrinėjau turimas atsargas. Pamačiau, kad turime daug morkų. Tada prisiminiau tetos Marytės pyragą, perverčiau knygutę, radau receptą, priskutau morkų ir paprašiau vyro, kad sutarkuotų. Jis tarkavo, o aš maišiau tešlą. Matydamas, kokius produktus dedu, vyras įtariai paklausė: „ką tu su tomis morkomis darysi?“
Atsakiau, kad pyragą kepsiu. Vyrui pasirodė, kad morkos ir pyragas – nesuderinami dalykai, todėl iš karto perspėjo, kad tokio pyrago tikrai nevalgys.
Na nevalgysi, tai nevalgysi, bus, kas suvalgo.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Aurika AURYLĖ
