Už lietuvišką žodį
Mokytoja V. Vasiliauskienė – ypatingos inteligencijos, atsidavimo, darbštumo ir kuklumo pavyzdys, o jos gyvenimo nuopelnai puikiai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Mokytojos pasodintas lietuvybės medis užaugino kelias kartas mokinių, o buvę kolegos ir auklėtiniai iki šiol ją vadina mokytoja-legenda.
V. Vasiliauskienė – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, lietuvybės puoselėtoja, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės ir Vydūno lietuvių kultūros draugijos tarybos narė, Karaliaučiaus–Kaliningrado krašto regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos viena įkūrėjų, Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ tarybos narė ir šios draugijos laikraščio „Naujoji aušra“ redaktorė.
Švietėja, visuomenininkė
V. Vasiliauskienė gimė 1926 m. spalio 31 d. Jiezne (Alytaus apskr.). Baigusi gimnaziją įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos–filologijos fakultetą. 1949 m. pradėjo mokytojauti Butrimonių vidurinėje mokykloje, 1953 m. Vilniaus universitete įgijo klasikinės filologijos, vėliau – lietuvių filologijos specialybes.
1953 m. V. Vasiliauskienė pradėjo dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą Rokiškio vidurinėje mokykloje, redagavo mokyklos laikraštį, nuo 1972 m. tapo Rokiškio 3-iosios vidurinės mokyklos (Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos) užklasinio darbo organizatore, direktoriaus pavaduotoja mokymo ir auklėjimo reikalams, skiepijo meilę Tėvynei, lietuvių kalbai, istorijai.
Prasidėjus Atgimimui V. Vasiliauskienė aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, įkūrė rajono mokytojų iniciatyvinę grupę Sąjūdžiui remti, rašė daug straipsnių spaudoje, dalyvavo Baltijos kelio ir kitose pilietinėse akcijose.
Lietuvą – į Karaliaučių
1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę V. Vasiliauskienė ėmėsi kilnios misijos – išvyko į nutautėjusį Karaliaučiaus kraštą skleisti lietuvybės. Du dešimtmečius sudėtingomis sąlygomis ji mokė vaikus gimtosios kalbos Karaliaučiaus krašto Kaukėnų, Ližaičių, Naujosios, Kalnininkų, Gastų, Tilžės vidurinėse mokyklose, įkūrė lietuvių kalbos fakultatyvus suaugusiesiems. 1991 m. ji tapo Gestų lietuvių draugijos steigėja ir pirmininke, 1991–1992 m. Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės ir Vydūno lietuvių kultūros draugijos tarybos nare, Karaliaučiaus–Kaliningrado krašto regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos viena iš įkūrėjų.
Lietuvybės sklaida atsispindi jos knygoje „Godų duženos tikrovėje“. Mokytoja išleido poezijos ir prisiminimų knygą „Brydė per gyvenimą“, straipsnių ir publikacijų rinktinę „Tarp dviejų krantų“ (2019). Vandai Vasiliauskienei 2007 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius
Rokiškio krašto garbės piliečių vardai suteikti 24 mūsų krašto žymūnams, tarp jų – politikos, visuomenės, kultūros, švietimo, sveikatos, verslo, istorijos veikėjai.
Direktoriaus pavaduotoja mokymo ir auklėjimo reikalams (mano mokytoja) kartu su saugumiečiais tampė III vidurinės m-klos diskoklubo “Spektro 3” vedėją D.M. už tai, kad vasario 16-osios proga diskotekoje uždėjo gabaliuką “Tovarishc Gorbachov” ir per mikrofoną paskelbė, kokia tai proga. Buvo kalbama, kad D.M. pase bus padarytas įrašas, kad jis yra “antitarybinis”. Manau, mokytoja gailisi šio gėdingo poelgio. Patriote tapo vėliau…