Renginio organizatoriai Tomas ir Algis Kazulėnai šiek tiek abejojo, ar Lietuvoje paskelbus gripo epidemiją dėl koronaviruso, atsiras norinčiųjų jame dalyvauti. Tačiau nusivilti neteko, nes starto vietoje, prie gražiosios Jūžintų bažnyčios, susirinko gausi ir įvairiaspalvė minia. Du šimtai žygeivių pasiryžo įveikti daugiau nei 20 km. Čia buvo ir jaunieji šauliai iš Rokiškio, Pandėlio ir net didžiausiu autobusu atvykę 50 šauliukų iš Biržų. Kaip visada, gausiai žygyje dalyvavo skautai. Įspūdingai atrodė kariai savanoriai su ginklais ir pilna amunicija. Pavienių dalyvių sulaukta net iš Akmenės, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Zarasų, o rokiškėnų, žinoma, buvo daugiausia.
Pirmą kartą aplankiusius Jūžintų bažnyčią labiausiai nustebino išlikusios unikalios vienuolių celės, kurių yra aštuonios. Jos tokios mažos, kad suaugęs žmogus miegodamas negalėtų ištiesti kojų.
Kitas žygeivių aplankytas objektas – Gačionių dvaras. Baronų Rozenų rezidencija gyvuoja jau 300 metų. Puikiai restauruotas medinis dvaras, sutvarkytas parkas ir šalia tyvuliuojantis ežeras – tikra gamtos idilė.
Pailsėję ir užkandę keliauninkai pro Štaronis, Minkūnus pasiekė Tarnavo dvarą. Čia vaizdas pasitiko kitoks. Kadaise Vaizenhofų išpuoselėta vieta atrodo graudžiai: begriūvantis dvaras, apleistas parkas, prie vieno išlikusio dvaro pastato besėdintis vyras ir iš linksmumo bandantis užkalbinti žygeivius…
Po kelių valandų apsukę ratą, žygio dalyviai tolumoje pamatė baltą kaip gulbę ant kalno stovinčią Jūžintų bažnyčią. Artėjo finišas. Pavargusių, bet nepraradusių geros nuotaikos keliautojų laukė labai skani kareiviška košė ir karšta arbata. Atsisveikindami visi linkėjo vieni kitiems susitikti ir kitais metais, jau aštuntajame žygyje.