Per metus į šalies sąvartynus patenka apie 1,5 mln. t komunalinių atliekų. Pagal išmetamų atliekų vienam gyventojui ir neišrūšiuotų šiukšlių kiekį esame viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių šiukšlintojų. Pokalbyje su rajono savivaldybės ekologu, Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Daručiu Krivu – apie “iškasenas”, kuriomis teršiame savo gražų kraštą, ir apie tai, kuo mes skiriamės nuo turtingų švedų.
– Atliekų surinkimo ir tvarkymo statistika patvirtina, jog esame tarp labiausiai atsilikusių šalių Europoje. Ką turime daryti nedelsiant, kad atsikratytume šiukšlintojų etiketės?
– Pagal kasmet skelbiamus Eurobarometro duomenis, pasižymime dideliu sugebėjimu šiukšlinti: statistinis gyventojas per metus išmeta apie 500 kg buities atliekų. Taigi per 12 mėn. susidaro daugiau nei milijonas tonų šiukšlių. Sunku net įsivaizduoti, koks kalnas iškiltų, jeigu visas atliekas sugabentų į vieną vietą. Už mus daugiau šiukšlina tik Bulgarija ir Rumunija.
Vienas pagrindinių žingsnių paspartinti problemos sprendimą – atliekų rūšiavimas ir perdirbimas.
– ES aplinkos komisaras Janezas Potocnikas lietuviams yra pateikęs protingą receptą: atliekų kalnus paversti vertingomis žaliavomis ir taip taupyti pinigus.
– Jau anksčiau esu sakęs, jog esame netaupūs, netvarkingi, todėl ir neturtingi. Dauguma buityje sukauptų šiukšlių gali būti perdirbtos. Tai ne tik maistas, popierius, stiklas, plastikas, augalinės atliekos, bet ir elektronika, net telefonai.
Pagal gyventojų apklausas, 6,7 proc. lietuvių nurodė nuolat išmetantys apie 30 proc. įsigyto maisto, o 2-3 proc. – net 50 proc. nusipirktų produktų. Tačiau kažin ar bent vienas prisipažintų, kad yra didelis šiukšlintojas ir išlaidautojas.
– Teko skaityti, jog švedai popierių iš perdirbtų atliekų vertina labiau nei pagamintą iš naujos žaliavos. Taip jie tausoja gamtos resursus, saugo gamtą nuo taršos ir taupo energiją bei savo šeimos pinigus. Iš antrinės žaliavos pagaminta prekė būna pigesnė, ji paženklinta specialiu užrašu. Lietuvis, ko gero, mąsto ir elgiasi priešingai nei švedas. Gal visa bėda – mūsų sąmonėje?
– Mūsų šalies gyventojų klausta, ar jie rinktųsi prekę, pagamintą iš antrinių žaliavų? Beveik pusė respondentų atsakė neigiamai. O minėtoje Švedijoje tokių prekių nesirinktų vos 4 proc. gyventojų. Televizijos reklama skelbia, kad daugiabučio gyventojų šiukšlėmis būtų galima visą namą šildyti mėnesį. Tyrimai rodo, jog keturių asmenų šeimos piniginėje liktų pusantro tūkstančio litų per metus, jeigu ji tuos metus kruopščiai rūšiuotų atliekas…
Daugiau ketvirtadienio GR
Aldona Minkevičienė
