Da­ru­tis Kri­vas: „Ci­vi­li­za­ci­jos pa­vo­jai – ne vis­kas, ką iš­me­ta­me, su­yra”

Per me­tus į ša­lies są­var­ty­nus pa­ten­ka apie 1,5 mln. t ko­mu­na­li­nių at­lie­kų. Pa­gal iš­me­ta­mų at­lie­kų vie­nam gy­ven­to­jui ir ne­iš­rū­šiuo­tų šiukš­lių kie­kį esa­me vie­na di­džiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių šiukš­lin­to­jų. Po­kal­by­je su ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gu, Ar­chi­tek­tū­ros ir pa­vel­do­sau­gos sky­riaus vy­riau­siuo­ju spe­cia­lis­tu Da­ru­čiu Kri­vu – apie “iš­ka­se­nas”, ku­rio­mis ter­šia­me sa­vo gra­žų kraš­tą, ir apie tai, kuo mes ski­ria­mės nuo tur­tin­gų šve­dų.

– At­lie­kų su­rin­ki­mo ir tvar­ky­mo sta­tis­ti­ka pa­tvir­ti­na, jog esa­me tarp la­biau­siai at­si­li­ku­sių ša­lių Eu­ro­po­je. Ką tu­ri­me da­ry­ti ne­del­siant, kad at­si­kra­ty­tu­me šiukš­lin­to­jų eti­ke­tės?

– Pa­gal kas­met skel­bia­mus Eu­ro­ba­ro­met­ro duo­me­nis, pa­si­žy­mi­me di­de­liu su­ge­bė­ji­mu šiukš­lin­ti: sta­tis­ti­nis gy­ven­to­jas per me­tus iš­me­ta apie 500 kg bui­ties at­lie­kų. Tai­gi per 12 mėn. su­si­da­ro dau­giau nei mi­li­jo­nas to­nų šiukš­lių. Sun­ku net įsi­vaiz­duo­ti, koks kal­nas iš­kil­tų, jei­gu vi­sas at­lie­kas su­ga­ben­tų į vie­ną vie­tą. Už mus dau­giau šiukš­li­na tik Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ja.

Vie­nas pa­grin­di­nių žings­nių pa­spar­tin­ti pro­ble­mos spren­di­mą – at­lie­kų rū­šia­vi­mas ir per­dir­bi­mas.

– ES ap­lin­kos ko­mi­sa­ras Ja­ne­zas Po­toc­ni­kas lie­tu­viams yra pa­tei­kęs pro­tin­gą re­cep­tą: at­lie­kų kal­nus pa­vers­ti ver­tin­go­mis ža­lia­vo­mis ir taip tau­py­ti pi­ni­gus.

– Jau anks­čiau esu sa­kęs, jog esa­me ne­tau­pūs, ne­tvar­kin­gi, to­dėl ir ne­tur­tin­gi. Dau­gu­ma bui­ty­je su­kaup­tų šiukš­lių ga­li bū­ti per­dirb­tos. Tai ne tik mais­tas, po­pie­rius, stik­las, plas­ti­kas, au­ga­li­nės at­lie­kos, bet ir elek­tro­ni­ka, net te­le­fo­nai.

Pa­gal gy­ven­to­jų ap­klau­sas, 6,7 proc. lie­tu­vių nu­ro­dė nuo­lat iš­me­tan­tys apie 30 proc. įsi­gy­to mais­to, o 2-3 proc. – net 50 proc. nu­si­pirk­tų pro­duk­tų. Ta­čiau ka­žin ar bent vie­nas pri­si­pa­žin­tų, kad yra di­de­lis šiukš­lin­to­jas ir iš­lai­dau­to­jas.

– Te­ko skai­ty­ti, jog šve­dai po­pie­rių iš per­dirb­tų at­lie­kų ver­ti­na la­biau nei pa­ga­min­tą iš nau­jos ža­lia­vos. Taip jie tau­so­ja gam­tos re­sur­sus, sau­go gam­tą nuo tar­šos ir tau­po ener­gi­ją bei sa­vo šei­mos pi­ni­gus. Iš ant­ri­nės ža­lia­vos pa­ga­min­ta pre­kė bū­na pi­ges­nė, ji pa­žen­klin­ta spe­cia­liu už­ra­šu. Lie­tu­vis, ko ge­ro, mąs­to ir el­gia­si prie­šin­gai nei šve­das. Gal vi­sa bė­da – mū­sų są­mo­nė­je?

– Mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų klaus­ta, ar jie rink­tų­si pre­kę, pa­ga­min­tą iš ant­ri­nių ža­lia­vų? Be­veik pu­sė res­pon­den­tų at­sa­kė nei­gia­mai. O mi­nė­to­je Šve­di­jo­je to­kių pre­kių ne­si­rink­tų vos 4 proc. gy­ven­to­jų. Te­le­vi­zi­jos re­kla­ma skel­bia, kad dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jų šiukš­lė­mis bū­tų ga­li­ma vi­są na­mą šil­dy­ti mė­ne­sį. Ty­ri­mai ro­do, jog ke­tu­rių as­me­nų šei­mos pi­ni­gi­nė­je lik­tų pus­an­tro tūks­tan­čio li­tų per me­tus, jei­gu ji tuos me­tus kruopš­čiai rū­šiuo­tų at­lie­kas…

Daugiau ketvirtadienio GR

Aldona Minkevičienė