Ar Utenos rajone, maždaug už 50 km nuo Rokiškio, gegužės 17 d. nukritęs karinis dronas bei gegužės 20-ąją paskelbtas pavojaus signalas Vilniaus, o kitą dieną – Utenos apskrityse įnešė kokių nors pokyčių į Rokiškio rajono savivaldybės darbotvarkę?
Įvykis Utenos rajone, kai buvo rastas nukritęs karinis dronas, be abejo, yra rimtas signalas ne tik Utenos, bet ir visoms savivaldybėms. Tokie atvejai primena, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms nėra teorinis dalykas – tai praktinė kasdienio saugumo dalis. Rokiškio rajono savivaldybėje ši tema nuolat yra nagrinėjama: peržiūrimi planai, palaikomas ryšys su atsakingomis institucijomis, vyksta mokymai, gyventojams teikiama informacija.
Ar teko bendrauti su Utenos rajono savivaldybės vadovais, domėtis jų patirtimi įvykus tokiam incidentui?
Su Utenos rajono savivaldybės vadovais, esant poreikiui, bendradarbiaujame ir keičiamės informacija. Tačiau pirmiausia remiamės nacionalinių institucijų – Nacionalinio krizių valdymo centro, kariuomenės, policijos ir kitų tarnybų – vertinimais, bei rekomendacijomis. Savivaldybės vaidmuo tokiose situacijose yra užtikrinti vietos lygmens pasirengimą, informacijos sklaidą ir pagalbą gyventojams. Pastaruoju atveju, kiek teko domėtis, net pati Utenos rajono savivaldybė nebuvo informuota iš karto.
Prezidentūra teigia, kad Vilniuje ir Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus tapo svarbia pamoka visai valstybei: dabar galima įvertinti, kas veikė sklandžiai, o kur būtini pokyčiai. Ar Rokiškio rajonas yra pasirengęs tokiam išbandymui, ar situaciją įmanoma įvertinti tik dronui įskridus į rajoną?
Manau, kad į šį klausimą nėra vieno atsakymo „taip“ arba „ne“. Tai nuolatinis procesas. Planai, priedangos, atsakingų tarnybų veiksmai, gyventojų informavimas – visa tai turi būti nuolat tikrinama, atnaujinama ir tobulinama. Nereikėtų laukti, kol grėsmė atsiras konkretaus rajono teritorijoje. Tokie įvykiai kitose savivaldybėse taip pat yra pamoka mums visiems. Taigi rengiamės kompleksiškai ir esame pasiruošę veikti pagal aplinkybes.
Vilniuje kai kurių priedangų durys buvo užrakintos. Kiek Rokiškio rajone yra rakinamų priedangų?
Kalbant apie priedangas, labai svarbu suprasti, kad oro pavojaus atveju gyventojai nebūtinai turi vykti į kažkokią vieną konkrečią vietą kitame miesto gale. Priedanga pirmiausia turi būti kuo arčiau žmogaus buvimo vietos – namų, darbovietės, mokyklos ar kitos įstaigos. Todėl labai svarbu, kad gyventojai patys iš anksto pasidomėtų, kur yra artimiausia priedanga, rūsys ar kita saugesnė vieta. Dėl rakinamų priedangų situacija turi būti vertinama labai praktiškai. Priedanga, kuri ekstremalios situacijos metu yra neprieinama, neatlieka savo funkcijos. Todėl tokios vietos bus aiškiai identifikuotos, o jų pasiekiamumas – įvertintas, patalpų savininkai ar naudotojai bus įpareigoti užtikrinti, kad atsitikus panašiems atvejams, priedangos būtų kuo skubiau atrakintos. Tačiau dalis patalpų yra daugiabučiuose, privačiuose ar kitų subjektų valdomuose pastatuose, todėl čia svarbus ir bendras gyventojų, administratorių, bei institucijų atsakingumas.
Keletas pakalbintų rokiškėnų įsitikinę, kad oro pavojui geriausiai pasirengusios mokyklos ir rajono ligoninė. Ar taip ir yra?
Mokyklos, gydymo įstaigos ir kitos viešosios įstaigos paprastai turi daugiau aiškumo dėl evakuacijos, darbuotojų veiksmų, vidaus tvarkų. Tačiau tai nereiškia, kad jos vienintelės pasirengusios. Kiekviena įstaiga turi žinoti savo veiksmų algoritmą, o kiekvienas gyventojas – bent pagrindinius veiksmus: kur eiti, ką turėti su savimi, kaip gauti informaciją ir kaip padėti artimiesiems.
Iš paklaustųjų nė vienas negalėjo pasakyti, kur pats slėptųsi. Ar gyventojai menkai domisi informacija, ar trūksta pačios informacijos?
Ar gyventojams trūksta informacijos, reikėtų pasiteirauti jų pačių – ar jie patys domisi, ar laukia kol kas nors jiems parodys, nurodys ir už juos pasirūpins. O informacijos tikrai yra daug ir ji prieinama įvairiais kanalais. Savivaldybės tinklapio mtituliniame puslapyje, paspaudus „Priedanga“ ženkliuką, atsidaro visų rajono priedangų sąrašas su adresais, visai neseniai daugiabučių gyventojams buvo dalinama spausdinta medžiaga „Jeigu krizė arba karas: kaip elgtis“, taip pat nuolat vyksta vieši mokymai gyventojams, bendruomenėms, įstaigoms. Šia informacija plačiai dalijasi ir savivaldybė – tiek savo kanalais, tiek bendradarbiaudama su seniūnijomis, bendruomenėmis ir kitomis institucijomis. Yra sukurti ir labai patogūs įrankiai – rekomenduojame gyventojams įsidiegti LT72 programėlę, kurioje galima matyti priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius, slėptuves ir kitą aktualią informaciją. Ypač svarbu tai, kad pirmą kartą programėlę įsidiegus ir paleidus, vėliau ji gali veikti ir be interneto ryšio. Taip pat būtina sekti oficialią informaciją, nacionalinį transliuotoją, savivaldybės ir valstybės institucijų pranešimus. Jeigu dalis gyventojų nežino, kur slėptųsi oro pavojaus atveju, tai rodo ne vien informacijos trūkumą, bet ir tai, kad kiekvienam iš mūsų dar reikia daugiau asmeninio įsitraukimo. Valstybė ir savivaldybė gali parengti informaciją, ją paskelbti, išdalinti leidinius, organizuoti mokymus, tačiau žmogus taip pat turi pats skirti bent kelias minutes pasidomėti savo aplinka. Tai yra tokia pati atsakomybė, kaip žinoti, kur namuose yra vaistinėlė, dokumentai ar išvykimo krepšys.
Kur oro pavojaus atveju slėptųsi savivaldybės darbuotojai?
Savivaldybės darbuotojai oro pavojaus atveju elgtųsi pagal nustatytas rekomendacijas ir konkrečios situacijos aplinkybes – naudotųsi artimiausiomis saugiomis patalpomis, pastato rūsiu ar kitomis tam tinkamomis erdvėmis. Svarbiausia tokiais atvejais yra nepanikuoti.
Nereikia gyventi baimėje, bet reikia gyventi pasiruošus. Pasidomėkite, kur yra artimiausia priedanga, įsidiekite LT72 programėlę, sekite oficialius pranešimus, pasikalbėkite su šeimos nariais, ką darytumėte pavojaus atveju. Kuo daugiau žinosime iš anksto, tuo ramiau ir saugiau elgsimės tada, kai to tikrai prireiks.
Dėkoju už pokalbį. Tikėkimės, jei to tikrai prireiks.
Rita BRIEDIENĖ
