„Veiklai tęsti reikia paskolos“
Žydrūnė Kairelienė
Avalynės parduotuvės „Sachara“ savininkė
Karantino metu negalėjome dirbti. Šis laikas buvo sunkus ne dėl to, kad neturėjome ko valgyti, bet dėl įsipareigojimų tiekėjams. Prekes tiekia vokiečiai, italai, esame pasirašę sutartis. Mes privalome sumokėti jiems per du mėnesius, kai kurie tiekėjai dėl COVID-19 leido atsiskaityti per tris mėnesius.
Prieš žiemos sezoną gavome žieminių batų siuntą, tuomet teko uždaryti parduotuves. Taigi žieminiai batai nėra ir tikrai nebebus parduoti, nes baigiasi šaltasis sezonas. Baigiasi terminai, iki kada turiu apmokėti sąskaitas, bet kasoje pinigų nėra. Taigi tenka imti paskolą, kad galėčiau toliau vykdyti veiklą. Kitų variantų šiuo metu tiesiog nėra.
Raimondo Sirgėdo dėka buvome atleisti nuo nuomos mokesčio. Jis nesipelno iš nelaimės, šis geras poelgis palengvino mūsų dalią. Būtų didžiulė bėda mokėti mokesčius, kai negauni jokių pajamų.
Ieškodami būdų, kaip išgyventi, rengėme gyvą transliaciją internetu. Odinė avalynė nėra pigi, pavyko šiek tiek parduoti, kaip sakoma, pakaks duonos ir sviesto nusipirkti. Šiek tiek avalynės siuntėme pirkėjams paštu, tačiau prekė – specifinė, reikia matuotis, taigi pardavėme tik lašą jūroje. Na, o internetinės prekybos nesiėmėme, nes tai kainuoja nemažus pinigus, o ir nesitikėjome, kad karantinas tęsis tiek laiko. Vargu, ar ji būtų gelbėjusi, nes tam reikia daug įdirbio, techninių dalykų, pasiruošimo.
Labai laukiame, kol vėl galėsime pradėti dirbti normaliu režimu, o saugumo sąlygų tikrai pavyks laikytis – parduotuvės nuolat vėdinamos, dezinfekuojami visi paviršiai.
„Teks apkirpti daug vyrų“
Vaiva Muralytė
Grožio salono „Pamaiva Beauty House“ savininkė, kirpėja
Karantinas ilgas, buvo labai sunku, ypač psichologiškai, – turi ir išteklių, ir noro, ir sveikatos, o dirbti negali. Esu salono savininkė, nuomos mokesčio mokėti nereikėjo, jo neėmiau ir iš kolegių, dirbančių kartu. Gavau 257 Eur paramą, todėl finansine prasme nebuvo visiškai blogai.
Kol negalėjau dirbti, ieškojau kitų išeičių: išpardaviau klientėms plaukų dažus, konsultavau, kaip tai daryti namų sąlygomis. Lauknešėlius palikdavau prie kirpyklos durų, todėl išvengiau kontakto. Skambino moterys patarimų, kaip namuose apkirpti vyrus, kokią kirpimo mašinėlę pirkti. Siunčiau vaizdo įrašus, kaip namų sąlygomis šiuos dalykus daryti.
Manau, į kirpyklą ateis daug vyrų tų moterų, kurios buvo tapusios kirpėjomis.
Nepaisant to, kad grožio paslaugų nebuvo galima teikti, kone kasdien sulaukdavau prašymų apkirpti ar nudažyti plaukus. Vos prakalbus apie karantino švelninimą, klientės pradėjo prašytis priimamos. Jos laukia šių paslaugų.
„Smulkusis verslas už dyką nieko negauna – ką parduodi, tą turi“
Donata Zavarskienė
Senamiesčio krautuvėlės savininkė
Prekiaujame maisto produktais, todėl galėjome dirbti, nors ir trumpesniu nei įprastai grafiku. Viso karantino metu paisėme saugumo sąlygų – aptarnaujame po vieną klientą, taigi didelio nuosmukio nepatyrėme. Žinoma, prekyba prastesnė, bet džiaugėmės, kad galėjome dirbti karantino metu.
Užsuka nuolatiniai pirkėjai, todėl ir internetinės prekybos neteko imtis kaip daugeliui.
Laikantis visų saugumo reikalavimų, derėtų leisti atsidaryti mažoms parduotuvėlėms, nes nedirbti smulkiesiems verslams – tikra tragedija, juk reikia ne tik nuomos mokestį mokėti, todėl savininkai neretai palūžta psichologiškai. Smulkiajam verslui niekas nieko neduoda už dyką – ką parduodi, tą turi.
Į mažas krautuvėles įprastai užeina po kelis žmones, todėl laikantis saugumo sąlygų tikimybė užsikrėsti kur kas mažesnė nei didžiuosiuose prekybos centruose, kur užsuka masės žmonių. Juolab kad ne visi protingai apsipirkinėja – kai kurie bereikalingai slampinėja.
„Registracija pradėta“
Aurelija Bajorūnienė
Kineziterapeutė
Sugriežtinus karantino sąlygas negalėjau teikti masažo paslaugų. Nieko papildomo nesiėmiau, juk masažų nuotoliniu būdu neatliksiu, tiesiog reikia išgyventi šį laikotarpį. Sunku. Jei ne santaupos ir vyro uždarbis, neišgyvenčiau. Valstybė teikė paramą, o rajono savivaldybė atleido nuo nuomos mokesčio – tai švelnino situaciją.
Labai laukiu, kol vėl galėsiu kibti į darbą, nes pasiilgau tiek darbo, tiek bendravimo. Laukiau Vyriausybės sprendimo. Žinoma, dirbti bus galima tik laikantis griežtų higienos reikalavimų, tačiau aš galiu tai užtikrinti, valomi, dezinfekuojami paviršiai ir gultai, keičiami užklotai, vėdinamos patalpos, į kabinetą yra atskiras įėjimas, todėl klientai vienas su kitu nesusitinka, nėra papildomų kontaktų.
Net ir sugriežtinus karantino sąlygas žmonės skambindavo ir klausdavo, kada pradėsiu dirbti, buvo daug klausimų dėl dovanų kuponų – ar galės juos panaudoti vėliau, prašė paskambinti, kada tik prasidės registracija. Prakalbus apie karantino švelninimą, sulaukiu tiek žinučių, tiek skambučių – klientus jau registruoju ir tikiuosi pagaliau pradėti darbus.
„Svarbiausia – higiena ir tinkamas klientų elgesys“
Emilija Solovjovaitė-Aleksejeva
Kosmetologė
Atlieku veido valymą, kosmetologiją vyrams, neinvazinę raukšlių terapiją, depiliaciją, gydau spuogus, veriu auskarus į ausis ir kt.
Pabaigusi mokslus sumaniau atidaryti savo saloną. Sužinojau, kad yra galimybė tai įgyvendinti dalyvaujant projekte. Turėjau pradėti dirbti balandžio mėnesį, tačiau prasidėjus pirmajam karantinui teko laukti jo pabaigos. Startavau birželį.
Kai mokiausi, mums akcentuodavo, jog higiena kosmetologo kabinete – pati svarbiausia – dėstytojai išmokė, kad tvarka ir higiena turi lydėti kiekvieną veiksmą. Taip ir elgiuosi.
Šiuo atveju svarbiausia atsakingai susidėlioti dienotvarkę, kad liktų laiko dezinfekuoti ir vėdinti patalpas, keisti vienkartines pirštines ir kaukes po kiekvieno kliento. Labai svarbu ir tinkamas klientų elgesys – atvykti laiku, dezinfekuoti rankas, dėvėti veido kaukę ir, žinoma, nejausti jokių simptomų.
