Notingemas – septintasis pagal dydį Jungtinės Karalystės miestas, įsikūręs vidurio rytų Anglijoje. Legendinio Robino Hudo mieste savo gyvenimo istoriją pradėjo kurti dvidešimtmetė Greta Staškevičiūtė iš Aukštakalnių kaimo (Kamajų sen.).
Greta sėkmingai baigė Kamajų Antano Strazdo gimnaziją ir tuo labai didžiuojasi. „Esu užsispyrusi ir savarankiška, gyvenime siekiu tikslų, turiu daugybę planų ir po truputį juos realizuoju“, – taip save apibūdino kraštietė.
„Anksčiau nenorėjau palikti Lietuvos. Tačiau pamačiusi gyvenimą užsienyje, supratau, jog emigracija nėra blogis, tai puiki galimybė užsidirbti pinigų ir susikurti šviesesnę ateitį. Visai nesigailiu. Lietuvoje nemačiau jokių perspektyvų sau. Mokslai, į kuriuos orientavausi, man buvo per brangūs, o į valstybės finansuojamas vietas buvo ganėtinai sunku įstoti. Tuo tarpu Anglijoje studentams duodamos palankios paskolos ir visų studijų metu gyvenimą finansuoja valstybė. Be to, ir gyventi čia pigiau. Tai buvo pagrindinė priežastis emigruoti“, – atviravo Greta.
Pirmą kartą į Angliją mergina atvyko būdama vos keturiolikos. „Svečioje šalyje mane daug kas sužavėjo. Bene labiausiai – žmonių šypsenos, visi man buvo draugiški ir malonūs. Žmonės čia beprotiškai mandagūs ir paslaugūs. Sudomino ir architektūra. Tikriausiai todėl, kad ji kitokia nei Lietuvoje. Vietiniuose pastatuose išsaugota daug istorijos, dauguma jų yra labai seni, ir tai mane žavėjo. Beje, nauji pastatai labai modernūs ir prašmatnūs, jie taip pat labai įspūdingi“, – įspūdžiais dalijosi mergina.
Pasak kraštietės, ji nesudarinėjo sąrašo šalių, kur norėtų išvykti gyventi, o iškeliavo į Angliją, nes tiesiog neturėjo kito pasirinkimo. „Čia gyvena mano giminės ir draugai. Jie man padėjo susirasti būstą bei darbą. Be to, iš Europos išvykti nenorėjau, norėjau būti ne per toliausiai nuo šeimos. Be to, daugumoje kitų šalių reikia mokėti vietos gyventojų kalbą, o tai būtų ganėtinai sudėtinga. Kadangi anglų kalbą mokėjau, atvykusiai čia nebuvo labai sunku“, – pasakojo Greta.
Justas Kačerauskas
