Skolintis nori daug kas
„Rokiškio krašto muziejus šiemet paskolino tris prakartėlės Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiai, kunigui Algirdui Toliatui. Zanavykų muziejui Rokiškis paskolino kūrinį iš akmens masės, Vilniaus Šv. Jono Pauliaus antrojo parapija taip pat išsivežė dvi Rokiškio prakartėles. Pirmą kartą išvažiavo drožėjo Prano Dužinsko darbas – jis iškeliavo į Pasvalį pas kunigą Henriką Kalpoką Pasvalio šv. Jono krikštytojo parapijon“, – vardijo D. Kiukienė. O Panemunėlio universalus daugiafunkcis centras, Panemunėlio seniūnija, kaip mažoji Lietuvos kultūros sostinė, šiemet pasipuošė išskirtine didžiąja garsių meistrų sukurta prakartėle, kuri kelerius metus stovėjo prie Rokiškio Šv. Mato bažnyčios.
Gal atneš per Kūčias?
„Turime vilties, kad kitais metais galėsime eksponuoti ją savo erdvėse, galbūt prie įėjimo į dvarą. Pernai ir iš kitų rajonų buvo klausimų – norėjo ja pasipuošti, bet ją ne taip paprasta išvežti. Panemunėlis vežė per kelis kartus. Be to, darbą galima greitai pažeisti. Jau buvo nuo rūgščių atsiradusios dėmės, teko dažyti, rūpintis“, – sakė D. Kiukienė.
Jai kelia nuostabą tai, kad iš R. Kaminsko prakartėlės pavogtas kūdikėlis Jėzus. „Pas mus nėra tokių dalykų buvę. Vienas iš motyvų, manau, – chuliganiškos paskatos, gal „bajeris“, nes nei parduosi, nei kitaip panaudosi, neįtikinama, kad kažkas vogtų dėl malkų. O gal kažkoks žmogus atneš kūdikėlį per Kūčias, pagal tradicijas? Žinau tik vieną atvejį iki šiol Lietuvoje, kai garsaus meistro prakartėlė, kurią ir mes norėjome įsigyti, bet negalėjome, naktį buvo išguldyta“, – pasakojo pavaduotoja.
Graužikai nepakaltinami
„Su visais, kurie skolinasi, sudaromos aiškios sutartys. Visi informuojami, nes jei kas dingtų, turi pranešti ne tik policijai, bet ir kultūros ministerijai bei kitoms institucijoms. Net ne apie pinigus kalba, apie kultūrinę, istorinę, etninę vertę“, – sakė pašnekovė. Ji prisiminė, kad ankstesniais metais, kai buvo eksponuojamos ne tik medinės, bet ir kitokios iš nepatvarių medžiagų sukurtos prakartėlės Rokiškio muziejuje, kluone, kai kurias jų tekdavo sunaikinti, nes savo darbą padarė graužikai. „Čia nieko nepakeisti, šeško ar pelės nesurasi ir neapkaltinsi“, – šypsojosi D. Kiukienė.
Buvo ginčų dėl kūdikėlio ir Rokiškyje
Žmogaus dydžio prakartėlę žinomas drožėjas Adolfas Teresius pirmas sukūrė dar 2004-aisiais.
Nuo tų metų muziejininkai šešiolika metų puoselėjo idėją ir per projektus bandė gauti lėšų didelei prakartėlei sukurti, eksponuoti lauke. Ir prieš keletą metų ši idėja pagaliau buvo įgyvendinta – o prakartėlė prieš šventes stovėdavo prie Šv. Mato bažnyčios. Kadangi jos skulptūros – kaip atskiri kūriniai – vienais metais irgi buvo kilę garsių ginčų – ar kūdikėlis turėtų prakartėlėje būti iki Kūčių.
Garsi Rokiškio kolekcija
Priminsime, kad Rokiškio krašto muziejaus prakartėlių kolekcija senokai išgarsino Rokiškį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ne vieną kluone šalia dvaro eksponuojamą prakartėlę yra sukūrę garsiausi Lietuvos medžio meistrai – Saulius Lampickas iš Alytaus, Adolfas Teresius iš Garliavos, Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės, a. a. Jonas Tvardauskas iš Anykščių, Pranas Dužinskas iš Telšių bei kiti. Šias prakartėles Kalėdų šventėms skolinasi ir įstaigos, ir bažnyčios visoje Lietuvoje.
Be Rokiškio prakartėlių neįsivaizduojamos Kalėdų šventės, o kolekciją muziejininkai visada pademonstruoja ir pirmą kartą dvarą aplankantiems lietuviams, ir svečiams iš užsienio. Dalis šios kolekcijos pristatyta Lietuvos dailės muziejaus parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ 2001-aisiais. Nemažai prakartėlių prieš Kalėdas keliauja į parodas pas kaimynus arba yra skolinamos parapijoms, kolektyvams pasipuošti šventiniu laikotarpiu. Jos pabuvojo Biržų, Zarasų, Utenos, Pasvalio ir kituose rajonuose.
2008-ųjų lapkričio mėnesį 20 gražiausių prakartėlių iš Rokiškio krašto muziejaus kolekcijos buvo
išvežta į Austrijos miestą Lincą – tuometinę Europos kultūros sostinę. Čia jos atstovavo Lietuvai.
Reklama Rokiškiui
Maždaug prieš dešimtmetį Rokiškio prakartėlės dėmesio sulaukė ir Vilniuje. Čia, „Litexpo“ parodų rūmuose, rokiškėnai rodė dalį kolekcijos. Tuomet į tradicinės parodos „Žiemos puokštė“ programą pirmą kartą buvo „įkomponuotos“ 33 Rokiškio krašto muziejaus kolekcijos prakartėlės.
D. Kiukienė priminė, jog prakartėlių tradicija kildinama iš Italijos. „XIII a. šv. Pranciškus surengė Jėzaus gimimo šventę – jis pats norėjo pamatyti ir kitiems parodyti, kokiame skurde Jėzus gimė. Vaidinime dalyvavo ne tik žmonės, bet ir gyvulėliai“, – sakė D. Kiukienė. Jos žiniomis, Italijoje dar yra išlikusi XIII a. prakartėlė. Tiesa, ji ne medinė, o pagaminta iš marmuro. Teigiama, jog XV a., suklestėjus prakartėlių tradicijoms, jos daugiausia buvo kuriamos medinės. Be to, dažomos.
XVIII a. – prakartėlių aukso amžius. Jos tapo meno kūriniais. Tiesa, Italijoje Betliejų atstojo nišos olose. Tik lietuvių meistrai figūras statydavo po lentelių stoveliu – tai yra lietuviškasis prakartėlių variantas. Sovietmečiu šios tradicijos nebeliko, o šalies nepriklausomybės laikais Rokiškis ją sėkmingai atgaivino.
Projektą iš dalies remia:
