Šią savaitę paskelbta, kad Rokiškio rajone vos trys žmonės serga koronavirusu. Prieš porą savaičių toje statistikoje teko pabuvoti ir man. Koronavirusu susirgau jau antrą kartą, tik šį kartą kur kas smarkiau nei praėjusią vasarą: aukšta temperatūra, gilus kosulys ir lovos režimas atjungė nuo pasaulio. Dėl to praleidau didžiąją dalį finišo tiesiosios bene įdomiausių šių metų varžytuvių.
Niekad nemėgau politikos. Domiuosi ja tiek, kad žinočiau pagrindinius dalykus, nutikimus ir pan. Kaip kažkam yra neskanus vienas ar kitas patiekalas, taip man politika yra tas „dalykas“, kuris visiškai netraukia. Aš mieliau sėdėčiau motokroso trasoje taškomas purvų ir su šypsena veide nei su kostiumu tarybos salėje. Tiesa, yra metas, kai net ir mane prie naujienų pritraukia būtent politika – tai rinkimai. Prieš kiekvienus rinkimus, kaip ir prieš dideles krepšinio rungtynes, prasideda triukšmas, išpūsta reklama ir veideliai, kurie mums kelis mėnesius matomi kiekvieną dieną vienoje ar kitoje vietoje, o daugiausiai – socialiniuose tinkluose. Veideliai su didžiuliais pažadais. „Photoshopo“ programa jie taip nugražinti, kad 65-erių politikas atrodo mano amžiaus. Veideliai, kurie seka pasakas plačia šypsena ir kažkaip suraityta širdute iš pirštų kviečia – „balsuok už mane“. Veideliai ir jų išpūsti, neįgyvendinami darbai. Tokie jau turėjo šansą kažką nuveikt, deja, suklupo.
Maža to, einame dirbtinų kalbų link. Ar teko girdėti apie dirbtinį intelektą? Per pastaruosius metus jis taip patobulėjo, kad klaviatūra suvedęs keletą raktinių žodžių gali gauti visą paruoštą tekstą. Rišlų, tvarkingą, iš milijardų puslapių ir tekstų surinktą. Ne tik tai. Kompiuterinės programos puikiai išmoko atkurti ir balso tembrą bei stilių. Internete galima rasti Baraką Obamą, žaidžiantį kompiuterinį žaidimą ir kalbantį apie jį, ar Donaldą Trumpą, kuris seka vaikiškas pasakas. Įsivaizduojate, koks tai lobis melagienų kūrėjams? Apskritai galbūt per kitus rinkimus jau girdėsime ir dirbtinio intelekto sugeneruotus pažadus bei kalbas? Dirbtinė, netikra kultūra kuri jau keleri metai socialiniuose tinkluose apgaudinėja save ir kitus, dabar labiau nei bet kada anksčiau šoka dideliais žingsniai pirmyn.
Iš tikrųjų gyvename kaukių pasaulyje. Kiekvienas jų turime ne vieną ir ne dvi. Skirtinga kaukė – skirtingiems žmonėms bei progoms. Su vienais elgiamės dirbtinai norėdami jiems įtikti, kitiems atsiveriame ir parodome mažiau matomą kaukę, tretiems esame atgrasūs, o dar vieną kaukę paliekame socialiniams tinklams, kur ir rodome savo „viešąjį“ „idealų“ gyvenimą. Retas turbūt pamato mūsų tikrąjį veidą, o jam atsivėrus žmogui tenka spręsti, ar tu tikrai esi tas, kokį jis tave įsivaizdavo. Priešrinkiminės kompanijos bene geriausias to pavyzdys. Labai tikiuosi, kad Lietuvoje, žinoma, ir Rokiškyje, žmonės išsirinko ar dar išsirinks tas kaukes, kurios bus arčiausiai realaus žmogaus, pažadai ir darbai bus realūs, o ne tas, kurios tik garsiai rėkė, kad nuvers kalnus, bet tas kalnas bus smėlio dėžės kibirėlio dydžio. Sėkmės naujosioms valdžioms, sėkmės ir mums, laukiantiems jų pažadėtų darbų.
Ačiū,Audriau,už gerą straipsnį!