Ralis išgyvena aukso amžių
Matas Valiulis
Ralio lenktynininkas
Prieš sezono pradžią kartu su vairuotoju Giedriumi Firantu neplanavome važiuoti viso sezono, o tik keletą etapų. Įpusėjus sezonui pamatėme, jog gausioje LARČ3 klasėje sekasi neblogai, esame tarp lyderių, todėl po Rokiškio ralio nusprendėme sezoną tęsti. Po ralio Elektrėnuose, kai variklis vėl ožiavosi, atrodė, jog sezonas jau palaidotas, bet ne ką geriau sekėsi ir konkurentams. Viskas sprendėsi Utenoje. Ten pirmąją ralio pusę sekėsi neblogai, bet antrąją vėl prasidėjo variklio problemos, teko tempą mažinti ir tiesiog pasiekti finišą. Viename iš greičio ruožų dar pagavome „stogą“, bet šalia buvę žiūrovai mus greitai atvertė. Džiaugiamės, kad pavyko pasiekti finišą ir bendroje įskaitoje turime 2-ąją vietą klasėje.
Nedaug trūko
Marius Žiukelis
Ralio lenktynininkas
Pirmojo šio sezono ralio kartu su šturmanu Steponu Kriaučiūnu nebaigėme dėl padarytos klaidos ir apgadinto automobilio, visgi sezoną pabaigėme linksma nata: paskutiniame Lietuvos ralio čempionato etape Utenoje savo klasėje atvažiavome pirmi. Šis sezonas išskirtinis ir dėl to, kad per visą mano 20-ies metų techninio sporto karjerą šiais metais pirmą kartą teko patirti „stogą“.
Šiais metais galutinėje LARČ7 įskaitoje nuo pirmos vietos taškų skaičiumi atsilikome labai ne daug, tad likome antroje vietoje. Bendroje 2WD klasėje pavyko aplenkti Lenkijos lenktynininką ir džiaugiamės iškovoję 3-iąją vietą.
Trauma siekių nesumažino
Gustas Kligys
Motokroso lenktynininkas
Iš tikro šį sezoną vertingu gerai, nors pradžioje turėjau kojos traumą, tačiau dėl jos siekių nesumažinau. Pavyko pasiekti savo pagrindinį tikslą – Lietuvos čempionate užėmiau pirmąją vietą savo klasėje. Šio sezono metu buvo akivaizdu, kad sportininkai tobulėja, atsirado nemažai naujų lenktynininkų. Tai labai smagu.
Atidaviau viską ką galėjau
Vakaris Stankevičius
Motokroso lenktynininkas
Sezoną vertinu puikiai, įgavau daug neapsakomos patirties, įgyvendinau kai kuriuos savo tikslus, kad ir peršokti Pakruojo trasos didįjį tramplyną. Atidaviau viską ką galėjau ir rezultatais esu patenkintas, pristigo šiek tiek sėkmės: trečiajame Lietuvos motokroso čempionato etape sugedo technika ir negavau taškų už šį etapą, dėl to metų įskaitoje nepavyko iškovoti podiumo pozicijų.
Deja, šias metais motokrosas pasirodė mažiau „gyvas“ nei praėjusiame sezone. Sezono pradžioje buvo gausybė sportininkų, o įpusėjus jų liko kur kas mažiau.
Toks sportas. Liūdna
Domas Meilus
Autokroso lenktynininkas
Pasibaigęs sezonas buvo man jau buvo trečiasis iš eilės Lietuvos autokroso čempionato galingiausioje, „SuperCars“ klasėje. Dėjau didelius lūkesčius, bet prieš sezoną, treniruotėje, ir vėl n-tąjį kartą sugedo pagrindinio automobilio variklis. Buvo priimtas sprendimas pirkti dar vieną bolidą, paruoštą varžyboms.
Pirmas etapas Plungėje buvo nesėkmingas: treniruočių metu, per startą, sulaužiau transmisiją. Antras etapas Marijampolėje buvo įtemptas, visą dieną važiavau pirmajame trejetuke, bet finale padariau keletą klaidų ir teko tenkintis ketvirtąja vieta. Trečiasis etapas Kupiškyje buvo lemtingas, antrajame kvalifikaciniame važiavime patyriau skaudžią avariją. Kaktomuša su varžovu ne juokais atsiliepė mano bolidui: sudaužytas kėbulas, pažeistas variklis. Nusprendžiau nebetęsti sezono dėl biudžeto stokos. Eilinis sezonas buvo nesėkmingas – toks sportas. Liūdna, kad trečią sezoną iš eiles lydi nesėkmės.
Išsamesnius komentarus skaitykite antradienio „Gimtajame…”