Proga pakvailioti
Lina Valotkienė
Mūsų šeima ypatingai šios šventės nemini. Anksčiau dukra į darželį nešdavosi raižytą moliūgą. Šiais metais labiau orientuojamasi į lietuvių tradicijas, aptarsime ir kitų kultūrų tradicijas. Moliūgų neskaptuosim, tačiau trumpam raganaites kostiumu dukra planuoja pasipuošti eidama į darželį. Namuose Helovino akcentų nenaudojam. Nebent kokį skanėstą suvalgysim šios šventės tematika.
Heloviną vertinu dviprasmiškai. Man jis nėra būtinas ir, jei nenoriu, tai ir nešvenčiu.
Nėra įdomu
Marija Lekandraitė
Nei aš, nei mano draugai Helovino nešvenčiame, tiesiog „ta proga“ nulekiame kur nors pavalgyti. Mokykloje rengiame Helvino šventę, bet pagrindinis tikslas – tiesiog kad mokiniai smagiai praleistų laiką drauge. Nešvenčiame su kostiumais ar vaikščiojimais nuo durų iki durų, tiesiog nematome tikslo ir nėra įdomu. Dar ir šventė nėra lietuviška, tokiems dalykams turime Užgavėnes.
Tikintiems airiams neturukdo
Živilė Lapiniauskienė
Kai gyvenome Airijoje, švęsti Heloviną tapo tradicija, nes ten ši šventė švenčiame labiau nei Kalėdos: pradedant moliūgų skaptavimu ir baigiant namų puošimu įvairiomis dekoracijomis. Vaikai šią šventę taip pat švenčia mokykloje, čia vyksta vakarėliai, persirengiama įvairiais personažais, einama prašyti skanėstų.
Helovinas išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Užtenka pamatyti parduotuvių vitrinas, kur dekoracijų šia tema netrūksta, o prekių irgi yra įvairiausių.
Ar tikrai reikia visada raudoti
Anonimas
Nors šios šventės ypatingai neminiu, visgi smagu matyti, kad Lietuvoje ji populiarėja: parduotuvės pasipuošusios moliūgais, siaubo kambariai, parkai ar paprasčiausias siaubo filmų vakaras. Tokios šventės suburia žmones ir skatina pabūti kartu, ko šiais laikais mums labai reikia.
Nesuprantu tikinčiųjų, kurie smerkia švenčiančius Helovina. Kodėl? Todėl, kad tokie jų įsitikinimai ir požiūris?
Kas gi yra šiuolaikinis krikščionis?
Ernestas Želvys
Kaip vertinu Helovino šventę? Niekaip, man ji tiesiog neegzistuoja. Tikriausiai kiekvienas vertiname pagal savo vertybių skalę. Tai naujovė mūsų gyvenime, aš gal iš tos „senosios“ kartos. Nei prieš, nei už. Svarbiausia, mano galva, šventės metu nebūtų kažkas išniekinama, pasmerkiama… Tikriausiai ne tik aš, bet ir kiti turime įvairius socialinius tinklus, internetą, televizorių, radiją ir, kiek aš matau, girdžiu, skaitau, tai bažnyčia aiškiai pasisako prieš! Tiesiog reiktų nepatingėti ir susirasti, o susiradus tikrai iki galo perskaityti ir suvokti tikrąją tiesą. Šiuolaikinėse šventėse tarp eilučių paslėpta kita tiesa, kurią reikia bet kokia kaina išstumti iš visuomenės smegenų, taip lengviau valdyti žmoniją, pasiūlius „purvinus žaidimus“.
Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…”