Mitai ir faktai
Rokiškio rajono savivaldybės Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, vadovaujama Jolantos Paukštienės, bei Socialinių iniciatyvų centras „Atvirasis ratas“ surengė praktinę konferenciją „Nuo priklausomo/smurtaujančio iki sėkmingo“. Ji skirta aptarti galimybes padėti šioje daugeliui jautrioje srityje. Konferenciją moderavo Socialinės paramos centro vadovė J. Paukštienė.
Kas tai yra smurtas artimoje aplinkoje ir kaip jis pasireiškia? Galbūt nustebsite, tačiau smurto apraiškos šeimose yra itin dažnos. Apie tai konferencijoje išsamiai pasisakė Panevėžio apskrities specializuotos kompleksinės pagalbos centro, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Irma Zabulionytė. Pirmiausia pranešėja vardino teiginius bei auditorijos klausė, ar tai mitas, ar faktas. Teiginys „Smurto aukos dažniausiai būna silpno charakterio“ – mitas. Kiekvienas žmogus gali tapti smurto auka ir tai visiškai nepriklauso nuo charakterio savybių, išsilavinimo, socialinio sluoksnio, pajamų, nes smurtas yra smurtautojo pasirinkimas.
„Pavydas – meilės požymis“ – mitas. Kartais normalu jausti pavydą, tačiau jeigu tai pasireiškia per norą kontroliuoti, ką partneris dėvi, kaip turi elgtis, raginti tuoj pat atsiliepti telefonu, tai nėra šiltų jausmų išraiška, o greičiausiai nesaugumo ir baimės požymiai.
Neteisingi yra ir teiginiai: „Niekas neturi kištis į šeimos santykius“, „Smurtavimą sukelia alkoholis“. Tikėjimas tokiomis „tiesomis“ labai trukdo kovoti su smurtu bei jo pasekmėmis. Nors alkoholis yra viena iš didžiųjų blogybių šeimose, tačiau ne jis sukelia smurto protrūkius, o žmogaus vertybinės nuostatos bei jo emocinė būsena. Ne visi, išgėrę alkoholio, puola smurtauti, o kitąkart ir visiškai blaivas asmuo gali būti kur kas labiau linkęs į smurtą nei girtuoklis.
Smurtautojo paveikslas
Smurtą artimoje aplinkoje sukeliantys asmenys: buvę arba esami partneriai, sutuoktiniai, tėvai, globėjai, seneliai, anūkai, broliai, seserys, tie, kas gyvena ar gyveno kartu ir yra artimiausia aplinka. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai nėra pastebimas, neigiamas, pateisinamas. Matomas dažniausiai tik fizinis kito žmogaus žalojimas, tačiau žala kitam žmogui gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu, nepriežiūra. Tiek pasaulinė, tiek Lietuvos statistika rodo, kad smurtą patiria kas trečia moteris. Viena iš trijų moterų ir vienas iš keturių vyrų, vyresnių nei 14 metų, yra patyrę bet kokios formos smurtą iš savo parnerio ar partnerės. Apie 80 proc. smurtą patiriančių asmenų yra moterys. Jos dažniausiai nukenčia nuo savo buvusių ir esamų partnerių, vyrų.
Vyrai smurtą dažniausiai patiria iš kitų vyrų – tėvų, brolių, senelių, anūkų ir t. t.
Smurtą dažniausiai lemia patriarchalinis požiūris, kad vyras turi valdžią moters ir vaiko atžvilgiu. Smurtauti renkamasi prieš silpnesnį asmenį. Įtakos turi vaikystėje stebėtas šeimos modelis. Užaugusios smurtaujančioje šeimoje mergaitės linkusios tapti smurto aukomis, o berniukai būna linkę į smurtą.
Linkstama pateisinti psichologinį smurtą
Smurtautojai savo aukoms sako: „Pati prisiprašei“, „Kitaip tavęs neužčiaupsi“, „Jei skųsiesi, gausi dar“, „Tik tokiu būdu galima tave išauklėti“… Psichologinis smurtas – keiksmai, barniai, nuolatinės įtampos sudarymas, niekinimas, žeminimas, žodinė agresija, nuolatinė kritika, vertimas jaustis kaltam, sakymas moteriai, kad ji yra psichiškai nestabili, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais, izoliavimas nuo kontakto su draugais, pažįstamais, telefono skambučių, elektroninio pašto tikrinimas, persekiojimas, grasinimas pakenkti, nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, grasinimai apskųsti tarnyboms, vertimas vartoti narkotikus, alkoholį. Psichologinis smurtas yra labai paplitęs, tačiau sunkiau įrodomas. Būna, kad moterys neatpažįsta smurto, skambina į Panevėžio apskrities specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir klausia: „Ar tai normalu?“ Dažniausiai tai nebūna normalu. Prisideda ir aplinkinių požiūris. Kaimynai, išgirdę, kad šeimoje triukšmaujama, užuot iškvietę policiją, sako: „Vaikeli, pakentėk. Visi taip gyvena.“
Būdai manipuliuoti
Būna, kad moterys skundžiasi: „Mane muša, veja iš namų, sako, kad aš niekam nebūsiu reikalinga. Ar priimsite į Krizių centrą?“ Išgirdusios teigiamą atsakymą, jos vėliau pasakoja, kad vyrai, sužinoję, kad jos turi kur išeiti ir bus kažkam reikalingos, nustoja smurtauti ir varyti iš namų. Būna, kad vyrai bando moteris kontroliuoti, daryti jas bejėgėmis ir negalinčiomis niekuo pasitikėti. Dažni tokių smurtautojų teiginiai: „Kam tau reikia tų draugių? Tu joms nereikalinga, tu tik man rūpi, jeigu tu mane paliksi, aš nusižudysiu, tavim nepatikės, aš esu geras žmogus…“ Smurtautojai dažnai būna narcizai, kurie visuomenei moka sudaryti gerą įvaizdį, gražiai kalbėti, o gyvenimą už uždarų durų paverčia pragaru.
Paniekintas intymumas
Visuomenė taip pat vadovaujasi tam tikrais stereotipais apie seksualinį smurtą, klaidingomis interpretacijomis. Pamirštama, kad ir šeimoje seksualiniai santykiai turi vykti abipusiu sutarimu. Prie seksualinio smurto priskiriami veiksmai, kai užmezgami romantiški santykiai su kitu asmeniu ir po to tai naudojama erzinti artimą asmenį, taip pat – intymios informacijos iš miegamojo aptarinėjimas su kitais asmenimis bei dar daug įvairių keistų situacijų. „Žmonos pareiga vyrą patenkinti“, „Nesvarbu, kad tu nenori“, „Jei neduosi, eisiu pas kitas“, – dažni seksualinį smurtą naudojančių vyrų žodžiai.
Būdas kontroliuoti – palikti be pinigų
Lietuvoje visai neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Šis smurtas apriboja asmens galimybes, o tai trukdo atsitraukti nuo smurtautojo. Dažna tokio smurto forma – draudimas dirbti, maskuojant tariamu rūpesčiu. Sakoma: „Kam tau dirbti? Būk namuose, aš tavim pasirūpinsiu.“ Tokiu atveju moteris neturi savo pinigų, turi laukti, prašyti, kad ja pasirūpintų. Esant smurtui, ji negali išeiti, nes viena neturi iš ko gyventi. Būna ir taip, kad moters uždirbti pinigai atimami, verčiama jų prašyti, pinigų neduodama būtiniausiems dalykams: maistui, higienos priemonėms, vaistams. Būta atvejų, kai vyras moters prašydavo už kiekvieną pirkinį atsiskaityti, parodant čekius. „Kas tokią durnę priims dirbti? Nėra mūsų pinigų, yra mano pinigai“, – kalba naudojantieji ekonominį smurtą. Pasak I. Zabulionytės, viena moteris pasakojo, kad turėjo išeiti iš darbo, nes jos vyras sužinojo, kad darbovietėje yra ir vyrų.
Atribojimas nuo bendravimo – nepriežiūra
Dar viena smurto forma – nepriežiūra. Tai pasyvus smurtas, sukeliantis žalą ar pavojų sveikatai ar gyvybei, kai netenkinami svarbūs asmens poreikiai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ar neįgalieji. Fizinė nepriežiūra – nėra maisto, būsto, drabužių, medicininė – nesuteikiama pagalba susirgus, pedagoginė – vaikas neleidžiamas į mokyklą, socialinė – nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo tarsi įkalinamas namuose, psichologinė-emocinė nepriežiūra – abejingumas žmogaus emociniams poreikiams.
Kaltė – smurtautojui
Panevėžio apskrities specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė patarė įsidėmėti, kad smurtas yra smurtautojo, o ne aukos pasirinkimas. Nukentėjusysis negali niekaip nulemti smurtautojo elgesio. Paprastai smurtautojas savo netinkamo elgesio modelius pakartoja prieš kiekvieną savo gyvenimo partnerį. Smurtą patiriantiems asmenims formuojasi tam tikros emocinės reakcijos, keičiasi elgesys. Jie gali jausti baimę, nerimą, sapnuoti košmarus, gali dingti domėjimasis bet kokia veikla, sumažėja savivertė, toks asmuo gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais.
Apie smurtą – įvairiais rakursais
Konferencijoje pristatyta rajono savivaldybės Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos veikla. Statistinius smurto artimoje aplinkoje rajono duomenis pateikė Rokiškio policijos komisariato viršininkas Rimantas Čepulis. Kokios smurtinio elgesio pokyčių programos taikomos Lietuvos probacijos tarnyboje, pasakojo Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus vyriausioji specialistė Rita Dovydė. Ji akcentavo, kad smurtautojai – taip pat visuomenės dalis. Jeigu juos atstumsime, vien tik kaltinsime ir nebandysime jų suprasti ir jiems padėti, toks žmogus bus dar labiau linkęs į agresiją, savęs nevertinimą. Probacijos tarnyba yra linkusi padėti keistis smurtinį elgesį naudojantiems asmenims. Apie smurto prevenciją mokykloje kalbėjo Obelių gimnazijos socialinė pedagogė-ekspertė Neringa Pajadienė. Pranešimus konferencijai parengė rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Justina Šiupinienė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Birutė Šlikienė, projekto „Socialinis architektas“ vadovė Ramunė Mereckienė. Socialinių iniciatyvų centro „Atvirasis ratas“ vadovas bei priklausomybių konsultantas Valdemaras Misevičius pasakojo, kaip įnorinti asmenis dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Tikimasi, kad Rokiškio rajone bus tinkamai pasirūpinta tiek smurtą patiriančiais asmenimis, tiek smurtautojais.
Projektą iš dalies remia:
