Truputis istorijos
1994 metais Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įkurtas 80 vietų specialaus režimo psichiatrijos skyrius, kuriame teismo psichiatrijos pacientai pradėti gydyti griežto stebėjimo ir sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuose. Iki 1991-ųjų Lietuvoje nusikaltimus padarę bei pripažinti nepakaltinamais asmenys nebuvo gydomi – šie pacientai buvo gydomi Kaliningrado srities Černiachovskio ligoninėje. Pirmasis socialinio darbo studijas baigęs specialistas ligoninėje pradėjo dirbti 1995 m. kovo mėnesį. Visas Lietuvos Respublikoje vykdomas stacionarinis priverstinis gydymas 2007 metais sutelktas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gydant trijuose skirtingo griežtumo skyriuose. 2011 metais ten pat atidarytas dar vienas specialiosios psichiatrijos skyrius, skirtas vaikams bei moterims. Šiuo metu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra 430 vietų, iš jų 380 skirta specialiajai psichiatrijai, t. y. pacientams, kuriems gydymas skirtas teismo sprendimu.
Gydomi neribotą laiką
Kiek laiko bus gydomi teismo psichiatrijos pacientai, teismas nenustato. Šioje ligoninėje psichikos ligomis sergantys asmenys išbūna tol, kol pasveiksta arba jų psichikos būklė pagerėja tiek, kad išnyksta pavojingumas visuomenei. Tai reiškia, kad išnyksta rizika, kad toks žmogus padarys nusikaltimą, nesuvokdamas savo veiksmų. Ligoninės specialistai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius turi teismui pateikti išvadą apie paciento sveikatos būklę, kad būtų sprendžiama, ar asmuo jaučiasi geriau, ar tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, ar pakeisti į ambulatorinį ar taikyti kitokio pobūdžio stebėjimą, o gal panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones. Tad trumpiausias įmanomas priverstinis gydymas – 6 mėnesiai, tačiau būna čia laiką leidžiančių ir 15–20 metų. Vidutiniškai gydymas trunka 3 metus.
Dirbti nėra paprasta
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje svarbus ne tik gydytojų bei kito medicinos personalo darbas, tačiau ir socialinių darbuotojų pastangos. Lapkričio mėnesio pradžioje socialiniams darbuotojams skirtoje konferencijoje buvo pristatyti pagrindiniai socialinio darbo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje principai. Šios įstaigos socialinių darbuotojų darbo sąlygos – specifinės. Teikdami paslaugas, jie iš anksto turi sužinoti pacientų sveikatos būklę, įvertinti situaciją, pagalvoti apie savo saugumą. Laikydamiesi pagarbos, lygybės, bendruomeniškumo principų, jie turi nepriimti kliento pykčio ar agresyvaus elgesio asmeniškai; suprasti kliento pykčio priežastis bei leisti klientui jį išreikšti; rodyti supratimą. Jeigu paciento elgesys tampa agresyvus, darbuotojas turi laikinai pasitraukti, kad ligonis nusiramintų, tuo pačiu išlikti ramus ir pasakyti, kad smurtauti nebus leidžiama. Susitikimų su pacientais metu daug ką reikia apgalvoti ir kontroliuoti: savo veido mimiką, kūno kalbą, balso toną, palaikyti akių kontaktą. Kitaip nei anksčiau buvo galvojama apie bendravimą su teismo psichiatrijos pacientais, čia privaloma vengti galios ir kontrolės demonstravimo, negalima meluoti ir apgaudinėti.
Apie darbo su teismo psichiatrijos pacientais ypatumus paklausėme VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjos Jolantos NAVICKIENĖS.
– Iš konferencijoje pateikto pranešimo supratau, kad teismo psichiatrijos pacientai ligoninėje mokosi ir gali būti rengiami darbo rinkai. Ar pasitaiko studijuojančiųjų aukštojo mokslo įstaigose?
– Besigydant nėra galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje. Teismo psichiatrijos pacientai (TPP) gali mokytis ir įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programas. Pacientus moko pedagogai iš Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro. Pamokos ligoninėje vyksta kiekvieną darbo dieną nuo 16 val. Šiuo metu mokosi 7 TPP.
– Pagal kokias programas jie dažniausiai mokosi?
– TPP gali mokytis pagal šias neformaliojo profesinio mokymo programas: kompiuterio pagrindų vartotojo; internetinio puslapio kūrimo; floristikos meno; meno dirbinių iš odos gamintojo; buitinių paslaugų teikėjo; statybininko padėjėjo.
– Kaip sekasi (ir kokiomis priemonėmis) pasiekti tokių pacientų motyvacijos mokytis?
– Šiuo metu nėra nė vieno besimokančiojo pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, todėl darytina išvada, kad mūsų pacientų motyvacija mokytis – menka…
– Jeigu yra galimybė mokytis profesijos, tai kokių profesijų šie pacientai gali įgyti?
– Gali įgyti profesiją pagal neformaliojo profesinio mokymo išvardintas programas. Paklausiausia buvo statybininko padėjėjo profesija.
– Kaip vyksta individualus darbas su TPP?
– Socialiniai darbuotojai individualių pokalbių metu (savo kabinete arba klinikiniame skyriuje esančiame kabinete) šiuos pacientus konsultuoja socialiniais klausimais, padeda spręsti iškilusias socialines problemas. Labai dažnai socialiniai darbuotojai būna tarpininkai tarp paciento ir jų šeimos narių, tarp paciento ir kito ligoninės personalo, įvairių institucijų, tokių kaip: socialinės paramos skyriai ar seniūnijos (dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, kompensacijų skyrimo); bankai (atidarant asmenines sąskaitas, pervedant pinigus, mokant komunalinius mokesčius); migracijos tarnybos (išsiimant arba keičiant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (nustatant darbingumo lygį); optikos (perkat ar taisant akinius); paštas (registruotų laiškų siuntimas, siuntiniai, spaudos prenumerata, pristatymas); ligoninės teisininkės (konsultuojantis teisiniais klausimais), parduotuvės (įsigyjant higienos ar kitų nedraudžiamų, pirmo būtinumo prekių); savivaldybės teisininko (kreipiantis dėl pirminės ar antrinės teisinės pagalbos); Užimtumo tarnyba; odontologai; notarai ir advokatai; Valstybinė mokesčių inspekcija ir pan. Socialiniai darbuotojai su pacientais taip pat bendrauja, teikdami bendrąsias sveikatos intervencijos paslaugas, mokydami vienokių ar kitokių įgūdžių. Taikoma priešdarbinės reabilitacijos programa: formuojami buitiniai-kasdieniai įgūdžiai (drabužių rūšiavimas, skalbimas, skalbimo mašinos nustatymas ir t. t., rūbų lyginimas, maisto gaminimas, patalpų bei aplinkos ir savo darbo vietos tvarkymas, valymas ir kt.); lavinami socialiniai įgūdžiai (vedamos bendravimo grupės, mokomi naudotis informacinėmis technologijomis); ugdomi laisvalaikio praleidimo įgūdžiai (organizuojami renginiai, parodos, susitikimai, tradicinių švenčių šventimas); rūpinamasi, kad jie įgytų darbinių įgūdžių (keramikos, pynimo vytelėmis, vilnos vėlimo, žvakių liejimo, siuvimo, rankdarbių).
– Tikriausiai tokie pacientai papasakoja, kaip jie jaučiasi, pakliuvę į priverstinio gydymo įstaigą. Kaip jie priima tą faktą, kad kurį laiką reikės būti šioje ligoninėje?
– Kiekvienas žmogus yra unikalus, taip ir teismo psichiatrijos pacientų pasakojimai būna labai skirtingi. Dalis atvykusiųjų neigia savo ligą, nesutinka su teismo sprendimu ir paskirtomis priverčiamosiomis priemonėmis stacionare. Dalis šių pacientų pripažįsta ligą, sutinka gydytis, noriai priima taikomas intervencijas. Yra pacientų, kurie į šią įstaigą sugrįžta antrą, trečią ar daugiau kartų. Tokie pacientai jau žino savo netinkamo elgesio bei sugrįžimo į įstaigą priežastis, žino priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygas ir tvarką.
– Pranešime akcentuojama, kad, bendraujant su teismo psichiatrijos pacientais, svarbu neauklėti ir nemoralizuoti. Kodėl?
– Draudimai, smerkimas ir moralizavimas visuomet veikia priešingai ir neša neigiamą žinią: „tu nesupranti, kaip reikia elgtis; tau trūksta sveiko supratimo apie gyvenimą; tu esi neadekvatus; tu nežinai to, kas yra akivaizdu kiekvienam padoriam žmogui, taigi tu esi prastesnis.“ Smerkimas ir moralizavimas visada veikia negatyviai socialinio darbuotojo ir paciento tarpusavio santykius ir jų pačių vidinę būseną. Juk asmuo, kurį smerktume, iš pradžių pajustų nuoskaudą, kuri galiausiai pavirstų pykčiu ar net agresija prieš mus pačius. Mūsų įstaigos socialiniai darbuotojai, dirbdami su šiais pacientais, laikosi įstatymų, socialinių darbuotojų etikos kodekso, dorai, sąžiningai ir profesionaliai atlieka profesinę pareigą.
Projektą iš dalies remia:
