– Kada supratot, kad Šarūnas bus krepšininkas? Buvo koks lemtingas momentas – varžybos, trenerio ar paties sūnaus žodžiai?
Valdas: – Kai gimė sūnus, mama iš karto sakė (Rima ir Valdas Vingeliai žaidė mokyklos krepšinio komandoje – aut. past.) bus krepšininkas, nes ūgis 55 centimetrų, svoris 4,5 kilogramo. Išskirtinumas – didelės rankytės. Ypač plaštakos. Šarūno vardą davėm galingo krepšininko Šarūno Marčiulionio garbei.
– Kaip palaikėte sūnų Paryžiuje šiomis dienomis? Kokios emocijos būdavo, kai pralaiminėjo, ir kokios… pirmadienio vakarą, kai lietuviai kovėsi dėl medalių ir galiausiai juos iškovojo?
Rima: – Palaikėm audringai! Tėtis – vyriškai santūriai, aš pati verkiau: arba džiaugsmo, arba nusivylimo ašaromis. Pirmadienio vėlyvas vakaras – pats džiaugsmingiausias.
– Kaip šiandien jaučiatės, kai visa Lietuva jūsų Šarūną prisiskiria sau? Kiek žmonių Jums skambina ir sveikina?
Valdas: – Jaučiamės puikiai. Šarūnas mūsų, o dabar ir LIETUVOS! Valio! Sveikinimo skambučių ir žinučių sulaukiame labai daug. Ir dar vis plaukia.
– Kokie buvo pirmi žodžiai, kai susisiekėt su savo vaiku po pergalės?
Rima: – Mes sušukome „šaunuooooolis, su pergale!“, o Šarūnas – „myliu!“
– Papasakokit apie Šarūno sportinį kelią – pagrindinius etapus, akcentus, pakilimus arba nesėkmes – kada pradėjo treniruotis, su kokiais treneriais dirbo ir kas labiausiai vertas būti giriamas, kad jis šiandien Lietuvai iškovojo medalį?
Rima: – Į Obelių sporto salę pirmą kartą tėvelis nusivedė Šarūną dvejų metukų Obelių „Šviesos“ vyrų krepšinio komandos treniruotėn. Ten pradėjo čiupinėti krepšinio kamuolį, vėliau bumbsėti, tada turbūt viskas ir prasidėjo.
Nuo 4 klasės pakaitomis pradėjom jį vežioti į krepšinio treniruotes Rokiškio sporto mokyklon.
Būdamas 13 metų Šarūnas jau žaidė Obelių „Šviesos“ vyrų komandoje, rungtyniavo Lietuvos mažų miestelių krepšinio lygoje, vėliau prisijungė prie „Rokiškio sūrio“ vyrų krepšinio komandos, su ja dalyvaudavo Lietuvos krepšinio III lygoje. Būdamas studentas gynė Kauno „Atleto“ garbę. Nacionalinėje krepšinio lygoje žaidė Šakių „Vyčio“ komandoje. Iš čia perėjo į 3×3 krepšinį.
Pirmas Šarūno treneris – tėtis. Prie krepšininko karjeros prisidėjo Valdemaras Makutėnas, Žilvinas Misiūnas, Romas Kundelis, Gintaras Kravčenka, Edas Nickus ir, žinoma, – Dainius Novickas. Labai daug Šarūnas dirbo individualiai.
2019–2023 metais iškovojo tris garbingus titulus 3×3 krepšinio aikštelėje: dukart tapo Europos vicečempionu ir vienąkart iškovojo Europos čempionato bronzą. O štai ir Paryžiaus olimpiados bronza.
