Neseniai visa spauda nuvilnijo pranešimais, kad Venesuelos prezidentas Nikolas Maduro šiemet perkėlė Kalėdas į spalio 1 d. Iš to galima pridaryti ir jau padaryta daug juokelių arba, šiuolaikiškai šnekant, memų. Pavyzdžiui, kad anas diktatorius pasiskubino Kalėdas surengti dar iki mūsų Seimo rinkimų, nes paskui nežinia kas bus.
Kandidatai pasiruošę dosnia ranka išdalinti mums viską, ko patys neturi, ir net tai, ko apskritai nėra.
Šiaip ar taip, iki Seimo rinkimų spalio 13 d. lieka lygiai mėnuo, ir per jį mes dar turėsime iškęsti daugybę kandidatų pasiūlymų nedaug nusileidžiančių minėtam N. Maduro. Ir apie nacionalinio banko steigimą, ir apie kainų reguliavimą, ir apie būsto prieinamumą visiems, ir taip toliau, ir panašiai. Kandidatai pasiruošę dosnia ranka išdalinti mums viską, ko patys neturi, ir net tai, ko apskritai nėra. Kiti, tiesa, dalina mažiau, bet jie susirūpinę išaiškinti visus lyčių ir jų skirtumų klausimus, pelnyti Nobelio taikos premiją išspręsdami kario ir migracijos problemas. Nesakau, kad jų nėra, bet jei taip paprasta būtų tas problemas spręsti, seniai būtų pastatytos sienos ir iškasti grioviai, sunaikinti visi pasaulio ginklai ir panašiai.
O kol kas Seimo nariai ir kandidatai į Seimą (kai kurie iš karto abiem statusais) dalija padėkos raštus, lipa į sceną ir sveikina miestų ir kaimų švenčių dalyvius, dainuoja ir deklamuoja, giriasi nuveiktais ir dar žadamais nuveikti darbais, o iš tikrųjų labiausiai stengiasi būti matomi. Kartais, kaip, pavyzdžiui, „Obelinėje“, jiems pakanka proto ir saiko kalbėti trumpai, nesusireikšminti ir nekankinti žmonių, laukiančių koncerto, ilgomis kalbomis. Kartais to saiko pritrūksta. Ir tada koks kandidatas puola su žvakutėmis fotografuotis prie visai jam nepažįstamo žmogaus kapo, kitas kiekviename renginyje verčia visus pritarti jo dainavimui (pats, beje, visai neblogą balsą turi, tik ne apie jį šie rinkimai).
O jei rimčiau, šios kadencijos metu tokie populiarūs Seimo narių padėkos raštai – tik nereikšmingi popierėliai, kurie nuguls į popierių krūvas ir jei neiškeliaus į popieriui skirtus konteinerius dar šiemet, tai tą padarys per artimiausią Seimo kadenciją. Ir skirti jie labiau ne tiems, kuriems teikiami, o tiems, kurie teikia – dėmesiui į save atkreipti. Geriau jau garbūs seimūnai paremtų tas kaimų, miestelių ir miestų šventes pinigine auka (jei įstatymas leistų!), nes matant kaip kultūrininkai ir visuomenininkai dėl kiekvieno euro prakaito, benzino ir balso stygų išnaudoja, gaila jų darosi.
O kol kas laukia paskutinis agitacijos mėnuo. Dar būkim pasiruošę visokiems skandalams, kompromituojančios medžiagos gausai ir kitokioms įdomybėms. Tik kai prisimeni, jog per šio Seimo kadenciją išgyvenome pandemiją, migrantų krizę ir karą netoliese, prie kurio visi jau kažkaip net priprato, tas agitacijos pikas atrodo tokie niekai. Išgyvensim ir jį. Sakyčiau, mūsų apygardoje nelabai ir verta tikėtis incidentų, didesnių už vieno kito kandidato plakato nuplėšimą ar reklaminio automobilio apipaišymą. Įdomiau, ką parodys akcijos „Skaidrinam“ praėjusios kadencijos Rokiškio savivaldybės deputatų čekiukų analizė.
O Kalėdų datos, tikiu, mūsų naujasis Seimas keisti nesugalvos. Bet kokiu atveju.