Šalia Taikos gatvės 3-iojo namo esančiame parkelyje pastatytoje scenoje šeštadienio popietę vaidino tie, kas vienaip ar kitaip susiję su Rokiškio teatru. Pandėlio teatras parodė buvusio Rokiškio teatro režisieriaus Eligijaus Daugnoros režisuotą Balio Sruogos komediją „Pagunda“, ilgametė teatro aktorė Nijolė Čirūnienė atvežė savo vadovaujamo Bajorų lėlių teatro „ČIZ“ spektaklį vaikams pagal Vydūno pjesę „Vargšas ir besotis“, o Kupiškio KC Unės Babickaitės teatras, vadovaujamas Jono Buziliausko, dramą pagal Žemaitės apysaką „Petras Kurmelis“. Pastarasis spektaklis nuskambėjo ir kiek simboliškai, kadangi spektakliu pagal šį kūrinį, režisuotu Vytauto Vajėgos, savo veiklą prieš 66 metus pradėjo Rokiškio liaudies teatras. Naujausią savo spektaklį, Daivos Čepauskaitės tragikomediją „Musė“, režisuotą Justino Krisiūno, parodė ir sukaktuvininkai – Rokiškio teatras. Tik jau ne lauke, o KC salėje.
Žiūrovų šiltą Tėvo dienos sekmadienį susirinko nemažai, kai kuriems netgi pritrūko iš Kultūros centro atvežtų kėdžių, nors aplinkinių namų žmonės, jau pripratę prie atvirame ore organizuojamuose renginiuose pasitaikančių nepatogumų, nešėsi ir savo sudedamas kėdutes.
Visgi renginys paliko atvirą teatro gimimo datos klausimą. Ar tikrai teatro gimtadienis minėtinas gegužės pabaigoje ir ar tikrai teatras Rokiškyje susikūrė tik 1959 metais? Jei jau atsikratyta anuomet oficialaus konjunktūrinio Liaudies teatro vardo, tai gal ir teatro pradžios bei ištakų reikėtų ieškoti kiek anksčiau? Net ir pats 1959 metų vaidinimo režisierius ne kartą yra sakęs, jog tas spektaklis buvo tik atnaujintas prieš keletą metų pastatyto spektaklio variantas. O jei dar giliau pakapstytume, tai teatro entuziastai Rokiškyje būrėsi ir vaidino dar gerokai anksčiau, net prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Bet palikime šią problemą išrišti teatrui – tik jis pats gali nuspręsti, ką ir kada švęsti.
