Pastarąją savaitę, kaip teigia prisiekę grybautojai, jau ir Rokiškio miškuose pradėjo gausiau dygti baravykai. Deja, daug džiaugsmo grybautojams jie neteikia, nes beveik visi kaip vienas sukirmiję. Ir visuose miškuose panašiai – ir Salagiryje, ir Dusetų girioje, ir Plunksnočių miške. Vieni grybautojai teigia visai nieko namo neparsinešę, kitiems pavyko rasti vieną ar keletą sveikų baravykų, patys atkakliausi sako, jog labiausiai kirmija baravykų kotai, o netingint ir čia pat išpjausčius grybus galima šiek tiek prisirinkti „puskepurių“.
Viena iš kalbintų aistringų grybautojų atsiduso, jog reiks laukti rudeninių baravykų ir viltis, kad kirmėlės iki to laiko sušals arba užmigs žiemos miegu.
Dar vienas skaitytojas pasidalino nepaprasto gražumo grybo didele balta plaukuota kepurėle nuotrauka iš Plunksnočių miško, klausdamas, koks čia grybas. Bendromis jėgomis išsiaiškinta, jog tai šilkaviršė šydabudė, dar vadinama šilkine skydabude arba labai gražiu lotynišku pavadinimu Volvarlella bombycina. Tai retas mūsų miškuose grybas, augantis išskirtinai ant lapuočių medžių. Šis grybas valgomas, netgi, sako, malonaus skonio, nors ir menkavertis.
Sėkmės visiems miškuose. Gyvenimo grybą rasti gerokai lengviau negu pagauti gyvenimo žuvį.
