Pirmieji šviesolaidinio interneto tinklai Lietuvoje pradėti diegti apie 2001–2003 metus, daugiausia didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Iš pradžių tai buvo brangi ir daugiausia verslo segmentui skirta paslauga. Namų vartotojus šviesolaidis pasiekė vėliau, kai sumažėjo įrengimo kaštai ir atsirado daugiau paslaugų tiekėjų. Technologijos pažanga bei valstybės strategija plėtoti informacinę visuomenę sudarė sąlygas šiai infrastruktūrai augti.
Technologiniai ir ekonominiai veiksniai
Šviesolaidžio populiarėjimui didelę įtaką turėjo spartus technologinis progresas. Optiniai kabeliai užtikrina daug didesnį pralaidumą nei variniai laidai, o tai leidžia pasiekti iki kelių gigabitų per sekundę greitį. Pradžioje tokie greičiai atrodė pertekliniai, tačiau didėjant vaizdo turinio kokybei, atsiradus srautiniam vaizdo transliavimui ir debesų kompiuterijai, šviesolaidžio pranašumai tapo akivaizdūs.
Ekonominis aspektas taip pat buvo svarbus – mažėjant įrangos kainoms ir diegimo kaštams, šviesolaidinis internetas tapo prieinamas vis didesnei daliai gyventojų. Prie to prisidėjo ir konkurencija tarp paslaugų teikėjų, kuri skatino kainų mažėjimą ir paslaugų kokybės gerėjimą.
Valstybinės iniciatyvos
Lietuvos vyriausybė aktyviai prisidėjo prie šviesolaidžio plėtros. 2005–2015 metais įgyvendinti keli nacionaliniai projektai, skirti plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtrai, ypač kaimo vietovėse. Vienas žinomiausių – projektas RAIN (Rural Area Information Network), kurio tikslas buvo sukurti plačiajuostį tinklą mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Tai leido šviesolaidį pasiekti ir atokias gyvenvietes, kurios anksčiau neturėjo galimybės naudotis kokybišku internetu.
Pasak telekomunikacijų specialisto Tomo, „šviesolaidžio plėtra Lietuvoje buvo strateginis sprendimas, kuris leido šalį pastatyti į vieną eilę su technologiškai pažangiausiomis Europos valstybėmis. Šiandien galime didžiuotis turėdami vieną sparčiausių interneto tinklų pasaulyje.“
Vartotojų įpročių kaita
Įsigalėjus šviesolaidiniam internetui, pasikeitė ir gyventojų skaitmeniniai įpročiai. Žmonės pradėjo dažniau naudotis srautiniu vaizdo turiniu, aukštos kokybės vaizdo konferencijomis, debesų saugyklomis. Verslas galėjo patikimiau naudotis nuotolinėmis paslaugomis, perduoti didelius duomenų kiekius ir įdiegti modernias skaitmenines platformas.
Šviesolaidis taip pat tapo svarbia prielaida elektroninei prekybai, nuotoliniam mokymuisi ir skaitmeninių paslaugų plėtrai. Lietuva tapo patraukli vieta tarptautinėms IT įmonėms dėl patikimos ir greitos interneto infrastruktūros.
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
Šiandien šviesolaidinis internetas Lietuvoje yra plačiai prieinamas tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse. Paslaugų teikėjai siūlo planus, leidžiančius naudotis 1 Gb/s ar net didesniu greičiu. Technologijos plėtra nesustoja – diegiami dar modernesni tinklai, tokie kaip GPON (Gigabit Passive Optical Network) ar XGS-PON, užtikrinantys dar didesnį pralaidumą.
Ateityje šviesolaidžio reikšmė dar labiau išaugs dėl augančio daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto paslaugų poreikio. Lietuvos interneto infrastruktūra jau dabar yra viena pažangiausių Europoje, todėl galima tikėtis, kad šalis išlaikys lyderio pozicijas šiame sektoriuje.
Įdomūs faktai:
- Lietuva yra tarp pasaulio lyderių pagal vidutinį interneto greitį.
- Pirmieji šviesolaidžio kabeliai buvo tiesti daugiausia tarp verslo centrų.
- Projektas RAIN leido prijungti šimtus mokyklų ir bibliotekų prie plačiajuosčio interneto.
- Šviesolaidinis kabelis gali perduoti duomenis beveik šviesos greičiu.
- Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau siūlomas 10 Gb/s interneto greitis.
Užs. R1070.
