Patylėsim, galgi viskas praslinks?..

„Stebina tai, kad nė viena Rokiškio rajono įstaiga nepareiškė savo oficialios nuomonės apie kultūros pardavimą nekompetencijai ir dėl visos šios susidariusios situacijos, kuri tiesiogiai paveiks kultūros sektorių. Na, neskaitant kai kurių atskirtų kultūros lauko veikėjų ar jaunimo sambūrių pareikštos aiškios nuomonės. Taip pat niekur nėra informacijos dėl spalio 5-ąją rengiamo kultūros sektoriaus įspėjamojo streiko „Tai gali būti paskutinis kartas“. Susidaro įspūdis, kad kažko bijoma, laukiama. Patylėsim, galgi viskas praslinks mūsų neužkabinę ir galėsim toliau ramiai darbuotis“, – sako keturiolika metų kultūros srityje dirbantis Giedrius Kujelis.

Neskatinsiu Rokiškio kultūros lauko protestų 

„Neskatinsiu Rokiškio kultūros lauko protestų prieš šalies vadovą ar Vyriausybę. Žinoma, kiekvienas yra laisvas išsakyti savo nuomonę ir ją gerbsiu. Tokią teisę turime laisvoje šalyje. Kaip, beje, ir pareigą nepažeisti asmens garbės ir orumo.

Mano asmenine nuomone, vieši protestai, susitikimai su šalies vadovais buvo reikalingi iki Vyriausybės patvirtinimo Seime. Dabar jau reikėtų protestuoti nebent sulaukus ministro veiksmų ar neveikimo ir įvertinus, kokios jų pasekmės galėtų būti žalingos kultūros laukui.

Šiuo metu dirbantis politikas kol kas neparodė nei savo dalykinės patirties, nei adaptyvaus požiūrio ar vizijos, kurie leistų kultūros sritį vesti į priekį. Pažįstu ne vieną LR kultūros ministerijoje dirbantį specialistą. Jų kompetencija labai aukšta. Noriu tikėti, kad p. Adomavičius nepaleis jų „pavėjui“, – sako Rokiškio savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė.

Liūdna dėl tylinčių rokiškėnų

„Puikūs tekstai, kuriais pasidalinau ir ,,Gastauta“ pasidalino (juose reiškiama parama Lietuvos kultūros bendruomenės skelbtai peticijai ir protesto iniciatyvoms). Sutinku su jų turiniu tiek etnokultūrininkų laiške, tiek peticijoje. Manau, kad pridėt nieko nereikia. Pasiektas toks politinis dugnas, taip pasityčiota iš kultūros, iš etnokultūros… nejaugi manoma, jog mums, kultūrininkams, ,,ir tai praeis“?!Liūdna, graudu ir pikta.

Dar labiau liūdna dėl tylinčių rokiškėnų. Jeigu būtų anksčiau kas nors sakę, kad taip susiklostys laisvoj Lietuvoj, tai būčiau netikėjusi… Kur mes lekiam – atgal į sovietmetį? Su melais, nesiskaitymais… Neviltis visiška. Nejaugi dėl to Baltijos kelyje, prie Parlamento stovėjom“, – sakė „Gastautos“ vadovė, etnokultūrininkė Nida Lungienė.

Dar nėra vėlu

Kol kiti tylėjo, „Alchemikai“ apie kultūrą pasisakė pirmieji. Ką prognozuoja jų lyderis Dovydas Trumpa, jei kiti pasislėpę tylės?

„Pirmi ar paskutiniai, bet žingsnį dėjom, nes rūpi. Nelabai turim ką prarasti, nes patys kartu su bendruomene savo kultūrą kuriam, nuo jokių institucijų nepriklausomi, niekas mūsų iš jokių neegzistuojančių pareigų neatleis, laiškų su patarimais tylėti nesiųs ir politiškai nepaspaus. Čia jau žengiam į kraštutinumų akistatą. Arba tu kultūra, arba chaltūra. Tyla irgi pozicija – ji byloja chaltūrą. Taigi, raginame vyriausybines ir nevyriausybines bendruomenes parodyti savo stuburą ir išreikšti poziciją. Viskas tik įsibėgėja, dar nėra vėlu tylą paversti į bylą.

Skatiname kultūros bendruomenės narius gerai apgalvoti, ar karjera svarbiau už moralę? Anksčiau ar vėliau mes atleisim, bet Jūsų sprendimo tylėti nepamiršim. Visa tai jau tampa asmeniška.

Ir taip, kultūros bendruomenė skyla. Bet sveikas protas šioje klampynėje laimės ir Rokiškis vėl sužydės“, – sakė D. Trumpa.

„Aš nebijau“

„Labai daug dirbome dėl šios parodos, įskaitant tai, kad įvykį globotų prezidentas. Aš pati rengiau prašymą dėl globos. Ir puikiai žinau, kad vienas iš argumentų jame, kodėl ši paroda svarbi, buvo šis: eksponatai, kuriuos atsivežame iš Vatikano, liudija trijų grafienių drąsą po 1863–1864 metų sukilimo užimti pilietinę poziciją, išreikšti ją kūrybišku kultūros veiksmu, išdrįsti prisijungti prie tuo metu pasaulinio bulės vertimų sąjūdžio, bet tą sąjūdį panaudoti, kad išsakytum laisvę ir tikėjimą ginančią poziciją. Lietuviško prabangaus rankraštinio albumo viršelis tuo sudėtingu carinės priespaudos laiku buvo papuoštas Vyčiu neatsitiktinai. Tai buvo pilietinis ir politinis veiksmas. Parodos esmė – trijų drąsių grafienių pavyzdys NEBIJOTI. Jei šito nesuprantame, tai paroda „Vytis ir Lelija“ – kad ir kiek darbo į ją įdėta, kad ir koks džiaugsmas būti pirmiesiems Lietuvoje, kurie surengs parodą su viena prestižiškiausių Europos atminties institucijų – Vatikano apaštališkąja biblioteka – netenka prasmės. Nes prasmė yra ne pažiūrėti į daiktus, o mokytis iš praeities. Trys rankraštiniai albumai iš Vatikano liudija apie kultūros jėgą ginti ir auginti laisvą žmogų, jei to nesuprantame, tai – tie albumai yra tik daiktai, net jei už milijoną.

Svarbiausias sprendimas rajono kultūros žmonėms ir įstaigoms šiandien ne dėl Prezidento ar jo globos, bet dėl to, kokią pilietinę poziciją tu užimi. Pilietinė pozicija nėra politikavimas. Pilietinė pozicija yra laisvės pamatas. Ir tą antradienį girdėjome ir iš Prezidentūros, kur buvo padėkota kultūros sąjūdžio žmonėms už stuburo turėjimą ir paprašyti nesitraukti, kiek reikės. Aš nebijau“, – sakė Santa Kančytė, parodos „Vytis ir Lelija. Trijų grafienių iliustruota bulė Ineffabilis Deus iš Vatikano apaštališkosios bibliotekos“ koordinatorė.

Kokia savivaldybės pozicija dėl kultūros ministro, dėl kultūros žmonių protesto spalio 5-ąją ir dėl Gitano Nausėdos globos išskirtinei parodai iš Vatikano spalio mėnesį?

„Visi mūsų kultūros darbuotojai yra laisvi protestuoti bet kokiomis teisėtomis formomis“

Ramūnas Godeliauskas

Rajono meras

Visada sakiau ir sakysiu – kultūra yra visko pradžia ir vienas kertinių valstybės pamatų. Dėl to tai viena didžiausių pagal skiriamų lėšų dydį sritis iš savivaldybės biudžeto. Liūdna dėl susidariusios situacijos. Situacijos, kai politika, emocijos, kompetencijų klausimai susimaišė, kai neliko vietos gebėjimui išgirsti, suprasti ir blaiviai mąstyti. Savivaldybė nesirenka ministrų. Mums gali nepatikti premjerai, ministrai, tačiau savivaldybei tenka dirbti su paskirtais valstybės vadovais. Nežiūrint į tai, sutampa ar ne nuomonės ar politinės pažiūros. Dirbti dėl to, kad rajono žmonėms būtų geriau.

Savivaldybė neriboja teisių dėl apsisprendimo dalyvauti protestuose. Tai kiekvieno kultūros srities, kiekvieno žmogaus teisė. Visi mūsų kultūros darbuotojai yra laisvi protestuoti bet kokiomis teisėtomis formomis. Ne kultūros ministras mūsų kultūros darbuotojus į darbą priima, ne ministras ir atleidžia… Svarbiausia – būkite drąsūs išsakyti savo nuomonę! Visada palaikiau ir palaikysiu mūsų kultūros darbuotojus!

O Lietuvos Respublikos Prezidentas visada laukiamas Rokiškyje. Ne išimtis ir tarptautinė paroda „Vytis ir Lelija“, kurios globėjas yra Prezidentas. Nepamirškime, kad LR Prezidentas yra teisėtai žmonių išrinktas Valstybės vadovas, skiriantis labai daug dėmesio regionams.

Kultūros bendruomenė protestuoja ne dėl finansavimo, o už orumą

Gina Kavaliūnaitė-Holvoet

„Academia Grammaticorum Salensis“ įkūrėjų ir organizatorių

Du dešimtmečius Salose rengdami kalbotyros vasaros mokyklą ir Salų muzikos festivalį, prisidėjom prie rajono garsinimo ir kultūrinio gyvenimo. Stengėmės, kad į Salas atvyktų ne tik mokslininkai, bet ir profesionalūs, Lietuvoje ir pasaulyje pripažinti atlikėjai. Salų, viso rajono ir regiono gyventojai noriai dalyvaudavo renginiuose ir priėmimuose, nebuvo skirtumo tarp „žmonių“ ir „elito“, iki šiol išliko nuoširdus ryšys su saliečiais. Ministro išgarsintas Aukštakalnių senukas turėjo galimybę nemokamai klausytis ir Martyno Levickio, ir Vilhelmo Čepinskio, ir Renatos Marcinkutės-Lesieur, ir Virgilijaus Noreikos, Astos Krikščiūnaitės ir daugybės kitų. Tik jis pats rinkosi – ateiti ar neateiti? O gal ir buvo užsukęs, kas žino?

Tikruoju elitu tampama per sunkų, ilgą ir nuoseklų darbą, kultūringas žmogus neieško priešų tarp savų, nekiršina žmonių, bet ir nepasiduoda populistinėms, valstybei pavojingoms provokacijoms. Kultūros bendruomenė dabar protestuoja ne dėl finansavimo, ne dėl didesnių pinigų, o už orumą, autonomiją, galimybę laisvai kalbėti apie sudėtingą gyvenimo tikrovę.

GR ir asmeninių archyvų nuotr.