Ilgalaikės tendencijos
Pagal statistiką prieš dvidešimt metų rajone gyveno 39 458, o pernai 26 611 žmonių. Šiemet sausį mirė 44, gimė 8. Ką apie tokias tendencijas mano Rokiškio rajono vicemeras Antanas Taparauskas?
„Demografiniai rodikliai, kuriuos matome šiandien, iš tiesų kelia susirūpinimą. Sausio mėnesio statistika – kai gimė 8, o mirė 44 rajono gyventojai – nėra gera žinia. Tačiau svarbu pasakyti ir tai, kad tokios tendencijos nėra išskirtinai Rokiškio problema. Su panašiais iššūkiais šiandien susiduria didžioji dalis Lietuvos savivaldybių, o taip pat ir daug Europos regionų – mažėjantis gimstamumas, visuomenės senėjimas ir migracijos padariniai yra bendros, ilgalaikės tendencijos“, – sakė rajono vicemeras Antanas Taparauskas.
Jo teigimu, savivalda šių procesų vienu sprendimu pakeisti negali, tačiau nuosekliai ieško būdų, kaip švelninti jų pasekmes ir kurti patrauklesnę aplinką jauniems žmonėms bei šeimoms. „Turime ir taikome įvairias priemones: specialistų pritraukimo programas, paramą jaunoms šeimoms, investicijas į švietimą, darželius, viešąsias erdves, taip pat siūlome palankias sąlygas įsikurti – pavyzdžiui, galima įsigyti pigesnius žemės sklypus savivaldybės organizuojamuose aukcionuose“, – teigė vicemeras.
Jis mano, kad vis dėlto reikia atvirai pasakyti, kad demografija labai stipriai susijusi ne tik su ekonominėmis paskatomis, bet ir su šiuolaikinių žmonių požiūriu, vertybėmis, gyvenimo planavimu. „Šeimos kūrimo sprendimai vis dažniau atidedami, jaunimas ilgiau ieško savęs, renkasi mobilumą, studijas ar darbą kituose miestuose ir šalyse“, – sakė vicemeras.
Žmonės po truputį grįžta
„Kalbant apie migraciją – „stebuklų” ir čia nėra, masinio jaunimo grįžimo kol kas nematome. Tačiau matome kitą, ne mažiau svarbų dalyką: žmonės po truputį grįžta. Ne tokiais skaičiais, kaip visi norėtume, bet grįžta. Grįžta šeimos, jauni specialistai, kurie renkasi ramesnį gyvenimą, bendruomenę, galimybę auginti vaikus mažesniame mieste. Mūsų užduotis – sudaryti sąlygas, kad šis sprendimas jiems būtų kuo lengvesnis ir prasmingesnis.
Todėl demografiją vertiname ne kaip vienerių metų statistiką, o kaip ilgalaikį procesą, kuriam reikia kantrybės, nuoseklumo ir realistiško požiūrio. Savivalda šioje vietoje daro tai, ką gali ir privalo daryti – o kartu svarbu ir bendras visuomenės požiūrio pokytis“, – sakė A. Taparauskas.
Ypač prasta situacija šiaurės rytuose
„Vidaus reikalų ministerija pateikė naujausią informaciją apie visos Lietuvos bei atskirų rajono savivaldybių demografinę padėtį. Skaičiai nedžiugina – ypač prasta situacija šalies šiaurės rytuose. Šiame regione amžiaus mediana yra viena aukščiausių, lyginant su bendru Lietuvos gyventojų amžiaus vidurkiu.
Žvelgiant konkrečiai į Rokiškio rajoną, statistika iškalbinga: per metus gimsta vidutiniškai 120–140 kūdikių, tačiau mirčių skaičius šį rodiklį viršija kelis kartus – kasmet miršta 450–550 gyventojų. Tik keliems Lietuvos rajonams pavyksta išlaikyti teigiamą natūralų gyventojų balansą. Mūsų rajonas pagal gyventojų skaičių per per 30-40 metų susitraukė beveik per pusę“, – sakė Seimo narys Tadas Barauskas.
Gimstamumo krizė
„Lietuvos šeimose šiuo metu gimstamumo rodiklis vidutiniškai tik 1,2–1,3 vaiko, kitaip skaičiuojant -penkioms šeimoms – šeši vaikai. Jei penkios šeimos, vadinasi dešimt tėvų. Kad nemažėtume, reikia bent dešimt vaikų. O dabar dešimt tėvų – šeši vaikai. Tai kritiškai mažas rodiklis, nes norint užtikrinti populiacijos stabilumą ir kartų kaitą, šis rodiklis turėtų siekti bent 2,1.
Paradoksalu, tačiau nors gyvename ekonomiškai geriausiais laikais per visą Lietuvos istoriją, tai neskatina šeimų susilaukti daugiau atžalų. Pastebima, kad moters amžius susilaukiant pirmojo kūdikio nuosekliai auga. Čia išryškėja pasaulinis paradoksas: šalyse, kuriose gyvenimo sąlygos kur kas prastesnės (pavyzdžiui, kai kuriose Afrikos ar Azijos valstybėse), šeimos susilaukia gerokai daugiau vaikų nei turtingose Vakarų visuomenėse“, – svarstė Seimo narys.
Prognozuoja kas pakeis lietuvius
Jo teigimu, nepaisant neigiamų rodiklių, prognozuojama, kad Lietuvoje greitai vėl gyvens 3 milijonai gyventojų. „Šis augimas tiesiogiai susijęs su gausia imigracija. Pagal pajamų lygį Lietuvos ekonomika užtikrintai žengia į aukštų pajamų zoną, o tai skatina užsieniečius rinktis mūsų šalį gyvenimui ir darbui.
Daugiausia atvykstančiųjų yra iš: Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos; Centrinės Azijos šalių;
Indijos, Pakistano bei įvairių Afrikos valstybių“, – kalbėjo T. Barauskas. Jei bus tokios tendencijos, ar po dvidešimt metų lietuvius pakeis kitataučiai? “Po dvidešimt – ne, bet po penkiasdešimt – šimto metų, jei situacija nesikeis, taip“, – mano pašnekovas.
Jis akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta savotiškas „nematomas susidūrimas“ tarp ekonominių poreikių ir socialinio stabilumo. „Verslui gyvybiškai svarbu rasti darbuotojų, kurie užpildytų laisvas darbo vietas. Nors ne visi verslo prašymai tenkinami dėl atvykstančių skaičiaus, atvyksta daug imigrantų . Kartu dedamos pastangos užtikrinti sklandžią atvykėlių integraciją. Siekiama, kad naujakuriai mokytųsi lietuvių kalbos, gerbtų mūsų šalies papročius bei tradicijas ir sėkmingai taptų Lietuvos visuomenės dalimi“, – sakė Seimo narys.
Pernai į užsienį išvyko 22
„Bendra gyventojų mažėjimo tendencija yra ir Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje. 2025 sausio 1 dienai seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravo 4134 gyventojai, o 2026 sausio 1 dienai – 4009 gyventojai. Gimstamumas yra kelis kartus mažesnis nei mirštamumas.
Didžiausias gyventojų mažėjimas matomas 45–65 metų amžiaus grupėje. Tai nebūtinai gali būti mirštamumo kriterijus. Čia įeina ir darbingo amžiaus gyventojų gyvenamosios vietos pakeitimas. Per 2025 metus išvykimą į užsienį ilgiau nei 6 mėnesiams deklaravo 22 asmenys.
Šeimų kūrimosi padidėjimas Rokiškio priemiestiniuose kaimuose jaučiamas. Vyksta naujos statybos, tačiau norint deklaruoti gyvenamąją vietą naujai statomuose namuose, reikia Registrų centre registruoti pastato baigtumą ne mažiau 30 procentų“, – sakė Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė.
Neatsilieka nuo Rokiškio
Anot Obelių seniūnės pavaduotojos Aldonos Žėkienės, šiandien seniūnijoje gyvena apie 2000 žmonių, o prieš dvidešimt metų buvo virš 5000. Analogiškai Obeliuose prieš tiek pat metų gyveno apie 1400, o dabar – apie 800 žmonių. „Mus šiek tiek gelbsti Savarankiško gyvenimo namai ir Krizių centras, kur ateina gyventojų. Jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių „nusėda Obeliuose”, – sakė A. Žėkienė.
Kažkiek jaunų žmonių, anot pavaduotojos, visgi atvažiuoja. „Jaunesni paprastai kuriasi Pakriauniuose. Ten ir Vaikų dienos centras visada pilnas vaikų. Gal kad susisiekimas neblogas, ir vaikams pakankamai pramogų”, – svarstė pašnekovė. Ji mato, kaip Obelių senamiestyje tuštėja namai – „žiūrėk ir čia nebėra, ir ten nebėra nieko. Išeina žmonės”, – kalbėjo pavaduotoja. Apie perspektyvas ji sakė, kad jaunam reikia, kad būtų darbo, reikia kultūros, darželio, gimnazijos. „Tai turim. Galėtume ir turėt, tačiau mažėjimo tendencijomis, deja, neatsiliekam nei nuo Rokiškio, nei nuo visos Lietuvos”, – kalbėjo A. Žėkienė.
