Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir žaliavinės „Brent“ naftos kainai pakilus kone 10 proc., degalų kainos Lietuvoje vidutiniškai padidėjo maždaug 5 centais, sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.
„Jei skaičiuojame, kad žaliavinė nafta degalų savikainoje sudaro apie trečdalį, tai tas 9–10 proc. augimas žaliavinės naftos kainoje ir sudarytų maždaug 5 centų šoktelėjimą bendroje kainoje“, – antradienį LRT radijuje kalbėjo E. Cicėnas.
Anot jo, nepaisant to, kad šalies mažmeniniai degalinių tinklai šiuo metu dar neprekiauja degalais, kurie buvo pirkti už aukštesnes kainas, jie ruošiasi ateityje brangstančiai naftai ir savo kainas didina iš anksto.
„Reikia suprasti, kad rinka ir degalų pardavėjai turbūt ruošiasi tam, kad kainos kils“, – tikino E. Cicėnas.
„Tai natūrali reakcija. (…) Taip veikia rinka – kainodara yra susijusi su žaliavinės naftos kaina, didmeniniai kontraktai taip pat. Turbūt ne visi rinkos dalyviai turi tokias pat sutartis, tad reikėtų klausti konkrečių rinkos dalyvių ir degalinių tinklų, kokia jų logika ir kodėl jie tas kainas kilsteli. Tiesa, jei apibendrintume vienu sakiniu – manau, kad tai indikacija, jog mažmeniniai prekybininkai ruošiasi tam matomam kainų didėjimui“, – aiškino asociacijos vadovas.
Tuo metu Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė sako, kad kuro kainos Lietuvos degalinėse šią savaitę vidutiniškai pakilo dviem centais. Tačiau, kaip pastebėjo, situacija gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto degalinių tinklo.
„Mes kiekvieną pirmadienį skaičiuojame visų degalinių kainų kuro kainų vidurkį. Duomenys rodo, kad kol kas, po savaitgalio geopolitinių įvykių, šią savaitę didelių sukrėtimų neįvyko – matome tradicinį pastaruoju metu vyraujantį brangimą – tiek dyzelino, tiek benzino. Kainų vidurkis padidėjo dviejų centų ribose“, – LRT radijui teigė A. Bagočiūtė.
„Tiesa, turiu pasakyti – gyventojai kai kuriose degalinėse mato didesnes kainas, kadangi tas pats dyzelinas atskiruose tinkluose svyruoja nuo 1,5 euro už litrą iki 1,77 euro už litrą. Tiesa, vidurkis buvo 1,64 euro“, – aiškino LEA vadovė.
ELTA skelbė, jog „Brent“ žaliavinės naftos balandžio mėnesio ateities sandorių kaina per pirmąsias prekybos minutes šoktelėjo 14 proc. iki 82,37 JAV dolerio už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2025 m. sausio. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) žaliavinės naftos kaina taip pat pakilo dviženkliu skaičiumi.
Po pradinio šuolio kainos šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek išliko apie 9 proc. aukštesnės.
Šis šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV savaitgalį surengė atakas prieš Iraną ir be kitų šalies vadovų nukovė Irano aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei. Iranas atsakė kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.
Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.
Aštuonios šalys, sudarančios OPEC+ naftos gamintojų grupės branduolį, sekmadienį nusprendė padidinti kasdienį naftos gavybos kiekį, siekdamos išvengti trūkumo ir pažaboti pernelyg didelius kainų šuolius.
