Medunešis negali vėluoti
„Šiemet labai vėluojama su pirmuoju medumi. Ir tai stebima ne tik Rokiškio rajone. Ankstyvas šiltas pavasaris, o po to atšalęs oras, lietingi bei vėjuoti orai padarė savo. Šeimos nustojo stiprėti, o ir bitės negali laiku ir vietoje paimti nektaro. Pražydėjo sodai, pievos…“ – pasakojo jau 25 metus bitininkaujantis rokiškėnas Pavlius Gaigalas. Ilgai laukiant ir neišimant medaus, bitės neturi kur jo dėti – užlieja medumi lizdinius korius. Tada jau bitei motinėlei nebėra kur dėti kiaušinėlių. „Šeima silpnės, bitės spiesis. Bitininkas tai turi pastebėti laiku ir imtis visų priemonių stabdyti spietimosi nuotaikas. Jei to nepastebėsi, bičių šeima ne tik susilpnės, bet gali ir visai nusilpti, o bitininkas negaus medaus. Todėl visada bitėms reikia duoti darbo. Jei jos negali nešti medaus, tegu siuva naujus korius lizde ir meduvėse“, – patirtimi dalijosi P. Gaigalas.
Siekė vidurkį
P. Gaigalas bitininkauja jau 25 metai. Pradėjo nuo trijų dovanotų šeimų. Šiandien jo bityne, įsikūrusiame dviejose rajono vietose, – 42 šeimos. Ne vienerius metus jis prižiūrėjo ir 48–52 šeimas. Kaip jis pats sako, 10–12 avilių į žydinčias pievas išgabena specialia aviliams gabenti priekaba. Pastarosios neramios dienos, kai vėjo greitis siekė iki 17 m/s, neleido atidaryti avilių. Vidutiniškai iš šeimos paimdavęs po 60 kg medaus, jis tik spėlioti galėjo, koks bus šiųmetis medsukis. Visgi jis nebuvo labai blogas ir beveik siekė vidurkį.
Bičiulis tarp bitininkų
P. Gaigalas pagamina 30–40 kg bičių duonelės, 3–4 kg gryno pikio, 60 kg vaško. „Rajono bitininkai gerai mane pažįsta, todėl dažnai kreipiasi patarimų, kaip gydyti bites, kaip pakeisti senas motinas grynaveislėmis, produktyvesnėmis, patariu, kaip maitinti bites vasarai baigiantis. Būna metų, kai įvairiose rajono vietose įkėlęs bičių gaudykles surenku 13–15 spiečių. Daug jų išdovanoju jauniems, pradedantiems bitininkams“, – pasakojo P. Gaigalas.
Tiesiai iš namų
„Ar pats daug suvalgote medaus?“ – teiravomės bitininko. „Medų ir bičių duonelę valgau kiekvieną dieną – po valgomąjį šaukštą rytais, prieš pusryčius. Arbatą saldinu tik medumi“, – dalijosi patirtimi P. Gaigalas.
Paklaustas, kur realizuoja medų, bitininkas pasakojo: „Medų atiduodu tiems, kurie jį superka urmu ir išveža į Vokietiją ir toliau. Dalį paima prekybos tinklai Kaune ir kituose miestuose, taip pat draugai, pažįstami. Turguje neprekiauju. Pikį, vašką, duonelę paima tiesiai iš namų didieji medaus produktų supirkėjai.“
Prasidėjusi vasara, sakytum, taip ir kvepia medumi.
Rita BRIEDIENĖ
