Kodėl sriuba nėra tik sriuba, o ir bendravimo bei bendrystės priemonė, namų šilumos, jaukumo simbolis? Ogi todėl, kad sriuba sušildo ne tik kūną, bet ir sielą. Dar todėl, kad niekas sriubos neverda tik sau vienam, ji kaičiama dideliame puode, su mintimi, kad prie stalo susės būrys brangių žmonių.
Bent taip teigia Sriubiškių kaimo bendruomenė, kiekvieno rudens pradžioje organizuojanti šventę „Sriubiškiai – sriubų gimtinė“. Ir kaskart ten apsilankęs patiki ir sriubos ir sriubiškiečių šiluma.
Kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Kaladienė sako, kad Sriubiškių moterų verdamos sriubos jau plačiai garsėja. Jas ragavo ne tik „Pirmosios pradalgės“ šventės dalyviai Konstantinavoje, ne tik pandėliečiai atidarant kalėdinių eglučių alėją ir prieš Onines ar panemuniečiai per Žolinę, bet ir rokiškėnai per Panevėžio vyskupijos šimtmečio šventę. Tai patvirtino ir Pandėlio klebonas Albertas Kasperavičius, pasidžiaugęs, jog ir pats vyskupas Linas Vodopjanovas OFM geru žodžiu minėjo Sriubiškių sriubą ir sakė niekur tokios skanios neragavęs. Laima Kaladienė pasakoja, kad jų šeimininkių sriubos ir dar plačiau garsins kaimo vardą, nes jau dabar turi pakvietimų šiems ir kitiems metams.
Sriubiškiečių pavyzdį perima ir kaimynai. Šiemetinėje sriubų šventėje su savo sriubomis viešėjo Panemunio, Pandėlio, Lailūnų bendruomenės, tad susirinkusieji galėjo ragauti ir barščius, ir žuvienę, ir trintą moliūgų sriubą, ir šildančią aštresnę šiupininę. Man asmeniškai didžiausią įspūdį padarė moliūgienė, kurią srėbdamas maniau liežuvį prarysiąs, bet ir kitos sriubos net man, sriubų ne itin mėgstančiam, pasirodė, kaip sakoma, „grieko vertos“.
Dar sriubiškiečiai į šventę pasikvietė net du teatrus – Bajorų ČIZ vaidino mažiesiems, o Pandėlio UDC teatras paaugusiems. Beje, pandėliečiai į sceną pasikvietė bei žemės ūkio kooperatyvo „Akėčios“ narius privertė vaidinti patį Seimo narį Tadą Barauską su patarėju Virgilijumi Dambrausku ir pirmas aktorinis blynas jiems neprisvilo.
Smagios tos Sriubiškių „sriubinės“. Ne tik su sriuba, bet ir su muzika bei dainomis. Net lietus joms nebaisus. Pasidairę į besiniaukstantį dangų sriubiškiečiai išsitraukė visas įmanomas palapines ir jas pastatę nesileido suvejami po stogu, kur ir vietos mažiau, ir sriuba ne tokia skani kaip gamtoje.
Kitais metais, jei tik išgirsit apie Sriubiškių šventę, būtinai lėkit viską metę – būsit sotūs ir laimingi visus metus.
