Iš Kauno – į Seulą
Puikiais pažymiais baigęs tuometinį Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų padalinį Pijus Raugalė įstojo į Kauno technologijos universitetą (KTU) studijuoti taikomosios chemijos. Jis – jau trečiakursis. Į Seulą Pijus išvyko pagal Dvišalių mainų programą.
„Mokytis Pietų Korėjoje paskatino mano akademinė mentorė ir studentai, kurie jau turėjo čia patirties. Labiausiai mane sužavėjo Pietų Korėjos akademinis potencialas ir Hanyang universitetas, kurį turėjau galimybę rinktis. Korėjoje tai vienas geriausių universitetų, pripažintas ir turintis gerą reputaciją pasaulyje. Infrastruktūra, kokią siūlo universitetas, o ir pats Seulas, turbūt, sužavėtų kiekvieną. Iš Azijos šalių turėjau pasirinkimą tęsti studijas Taivano universitete, tačiau pasirinkau Pietų Korėją: čia buvo daug lengviau suderinti mokslus ir modulius su mano universitetu Lietuvoje“, – „Gimtajam Rokiškiui“ pasakojo Pijus.
Reikalavimai tikrai aukšti
Į Pietų Korėjos sostinę Seulą P. Raugalė atvyko vasaros pabaigoje, prieš prasidedant semestrui Hanyang universitete. Gruodžio pabaigoje semestras baigsis. Mainų programa Pietų Korėjoje truks apie keturis mėnesius. Pijui tai nėra pirma tarptautinė patirtis – pernai jam teko dalyvauti „Erasmus+“ mainuose Ispanijoje, studijavo Taragonos miesto Rovira i Virgili universitete. „Tačiau Pietų Korėja yra visiškai kitokia šalis ir kita patirtis. Šį kartą nusprendžiau išvykti gerokai toliau nuo Europos, susipažinti su Azijos kultūra, jos žmonėmis ir akademijos dalimi“, – pasakojo Pijus.
Hanyang universitete Pijus studijuoja Chemijos krypties modulius. „Ar labai sunku studijuoti?“ – teiravomės. „Negalėčiau sakyti, kad mokytis labai lengva. Akademiniai reikalavimai Pietų Korėjoje yra tikrai aukšti, didelė konkurencija tarp studentų, todėl atmosfera gana įtempta ir reikalaujanti pastangų. Reikia savarankiškai planuoti laiką, nuosekliai ruoštis atsiskaitymams ir neatsilikti nuo studijų tempo. Tačiau, manau, jog didžiausiu iššūkiu išlieka prisitaikymas prie naujos sistemos, dėstymo metodikos ir anglų kalbos akademinėje aplinkoje“, – sakė Pijus. Jo manymu, būtent tokiose situacijose labiausiai tobulėjama.
Galimybių kur kas daugiau
Anot Pijaus, skiriasi ir Lietuvos universitetai, tačiau didžiausi skirtumai tarp KTU ir Hanyang – atsiskaitymų sistema ir lankomumas. Rokiškėnas pasakojo: „Kaune atsiskaitymai nekelia studentams tiek daug streso, kadangi KTU leidžia juos perlaikyti dėl įvairių priežasčių. Korėjoje visi studentai turi tik vieną šansą ir jam ruošiasi atsakingai. Lankomumas čia taip pat yra labai svarbu: būtent jam dėstytojai skiria didelę dalį galutinio pažymio – labai svarbu lankyti paskaitas norint gauti geriausius pažymius. Dar prieš atvykdamas tokios tvarkos ir tikėjausi – žinojau, kur vykstu. Korėjoje į mokslus žiūrima labai rimtai. Tai ir buvo viena priežasčių, kodėl mane sužavėjo šios šalies akademinė sistema.“
Vaikino manymu, studijų mainų vertė – ne vien naujos žinios ir mokslas. Tai ir galimybė pamatyti, kaip studijuoja žmonės kitose šalyse ar net žemynuose, tapti tokios pažengusios šalies kaip Pietų Korėja akademinės sistemos dalimi. „Be to, studijos užsienyje išmoko savarankiškumo, padeda suprasti, kad pasaulyje yra gerokai daugiau galimybių, nei kartais įsivaizduojame“, – sakė Pijus.
Dažnas moka tik savo kalbą
„Seuliečiai ar lietuviai geriau kalba angliškai?“ – teiravomės. „Sakyčiau, kad Lietuvoje anglų kalbos lygis yra aukštesnis, ypač vertinant jaunų žmonių anglų kalbos žinias. Pietų Korėjoje situacija šiek tiek kitokia. Jaunoji korėjiečių karta anglų kalbos mokosi nuo pradinių klasių, tačiau kalbėti jiems sekasi sunkiai, kadangi mokykla juos išmoko, kaip reikia rašyti, skaityti, klausyti ir suprasti. Korėjiečiai turi labai mažai patirties kalbėti angliškai. Jiems sunkiai sekasi suprasti užsieniečius, jų skirtingus akcentus. Manau, kad mes, lietuviai, daug geriau mokame užsienio kalbas, nes lietuviškai kalba palyginti nedaug žmonių. Tuo tarpu korėjiečiai apie užsienio kalbas per daug negalvoja ir neskiria joms daug dėmesio: dažnas korėjietis moka tik savo gimtąją kalbą. Pietų Korėjoje gyvena per 50 milijonų žmonių, o pati šalis savo piliečiams siūlo labai daug galimybių. Universitetinėje aplinkoje anglų kalbos lygis tikrai daug geresnis, nes daug studentų mokosi angliškai, kiti yra turėję patirties užsienyje arba medžiaga, iš kurios jie mokosi, prieinama tik anglų kalba. Tuo tarpu kasdieniame gyvenime dažnai galima susidurti su kalbos barjeru, pavyzdžiui, užsisakant maistą mažesniuose restoranuose arba bendraujant su aptarnaujančiu personalu. Anglų kalbos ne visada pakanka bendraujant su vyresniais žmonėmis. Lietuvoje studijuojant man tenka nemažai vartoti anglų kalbą – mokslinė literatūra, straipsniai ir dalis akademinės medžiagos yra būtent anglų kalba. Taip pat esu talentų akademijos „GIFTed“ programos dalis ir mokiausi matematinės analizės modulių anglų kalba. Pernykštė patirtis Ispanijoje, kur taip pat teko mokytis chemijos ir gamtos mokslų anglų kalba, dar labiau sustiprino mano įgūdžius. Dėl kalbos nėra problemų mokytis Pietų Korėjoje“, – sakė Pijus.
Technologijos ir kasdienybė
Pietų Korėją drąsiai galima vadinti viena moderniausių šalių, kuriose Pijui teko lankytis. Jį stebina technologijų integracija į kasdienį gyvenimą: viešasis transportas, atsiskaitymai, maisto užsakymas, įvairios savitarnos sistemos – viskas veikia labai greitai ir patogiai. Vienas didžiausių Seulo privalumų – viešasis transportas. Jis labai patogus ir nebrangus, metro linijos driekiasi per visą miestą, autobusai važiuoja labai dažnai. „Įdomu tai, jog viešasis transportas atvyksta visada laiku. Jeigu jis vėluoja, už kelionę tereikia mokėti tik pusę kainos. Tačiau mane labiausiai stebina ne vien technologijos, o tai, kaip jos dera su kasdieniu žmonių gyvenimu. Mieste gali pamatyti milžiniškus dangoraižius, modernius prekybos centrus, o vos už kelių gatvių – tradicinį turgų, restoranus, senovines šventyklas, parkus ir istorinius pastatus. Įdomus ir korėjiečių požiūris į darbą, mokslą ir asmeninį tobulėjimą – visuomenė labai vertina universitetinį išsilavinimą, profesionalumą ir nuolatinį siekį būti geresniam“, – įspūdžiais dalinosi Pijus.
Ar užtenka stipendijos?
„Seulas tikrai nėra pigus miestas, ypač kalbant apie būstą ir maistą. Pastarojo kainos labai priklauso nuo to, kur valgai. Restoranuose ar kavinėse kainos tikrai nemažos, galbūt kaip centrinėje Europoje. Tuo tarpu universiteto miestelyje yra visas kompleksas, kuriame studentai gali pasirinkti nuo amerikietiško greito maisto ar meksikietiško iki visų Azijos šalių tradicinių virtuvių. Kainos universitete nedidelės, pavalgyti galima už 3–5 eurus. Mieste taip pat yra daugybė nedidelių vietinių restoranų, priklausančių šeimoms ar kokiai senjorų porai, kuriuose galima sočiai pavalgyti už gana prieinamą kainą. Kartais apsiperku vietiniuose prekybos centruose ir gaminuosi pats, bet tai ne pats pigiausias būdas, kadangi kasdienės prekės – mėsa, pieno produktai – daug brangesni nei Lietuvoje. Didelė pagalba yra mainų stipendija, tačiau jos pilnam pragyvenimui tikrai neužtenka: reikia turėti santaupų norint Pietų Korėjoje ne tik pragyventi, bet ir papramogauti, pamatyti, pakeliauti“, – studentiškas galimybes vardino rokiškėnas.
Kitoje pasaulio pusėje
Kol kas didžiąją dalį savo laisvo laiko Pijus skiria Seului pažinti. Tai be galo didelis miestas, jame gyvena apie 10 mln. žmonių. Pašnekovas pasakojo: „Tai miestas, kuriame kiekvienas rajonas turi savitą charakterį. Labai įdomu lankytis skirtinguose rajonuose, pavyzdžiui, Hongdae, Myeongdong, Gangnam, Insadong, Seongsu ir kitose miesto vietose. Vienur dominuoja jaunimo kultūra, kavinės ir pramogos, kitur – tradicinė architektūra, prekybos centrai ir istorija. Teko lankytis ir muziejuose. Turbūt labiausiai įstrigo Seulo kalėjimo muziejus, kuriame buvo vykdomi karo nusikaltimai Japonijos ir Korėjos karo metais. Pietų Korėja turi labai turtingą istoriją ir gilias tradicijas, todėl gilintis ir domėtis šia šalimi yra be galo įdomu. Pietų Korėja turi daug ką pasiūlyti ir už sostinės ribų. Teko aplankyti Busano miestą, kuris karo metu liko vienintelė maža dabartinės Pietų Korėjos dalis, neužimta Šiaurės korėjiečių. Pamačiau ir šalies pakrantę, gražų Gamcheono regiono miestelį, išmargintą įvairiomis spalvomis, o pagrindinis jos simbolis – Mažasis Princas. Tai karo pabėgėlių įkurtas miestas, vėliau atgijęs per meno ir urbanistinio atsinaujinimo projektus. Mažasis Princas – klajūnas, ieškantis grožio mažuose, ne iškart pastebimuose dalykuose, puikiai atitiko pačio Gamcheono filosofiją. Greitu metu planuoju aplankyti šiomis dienomis labai aktualią vietą – DMZ. Tai demilitarizuota Šiaurės ir Pietų Korėjos zona, kurioje yra daug Korėjos karo atminimo, likusios technikos, istorijos muziejų. Man apskritai patinka keliauti, todėl stengiuosi kiekvieną laisvesnį savaitgalį išnaudoti prasmingai. Juk nėra dažna galimybė pagyventi kitoje pasaulio pusėje“, – sakė Pijus, ir negali jam nepritarti.
Susirasti draugų nesunku
Pijus gyvena Seulo Seongdong rajone, netoli Hanyang universiteto. Anot jo, tai gana patogi vieta, nes susisiekimas su universitetu ir kitomis miesto dalimis yra labai geras. Į Hanyang universitetą susirenka studentai iš įvairiausių pasaulio šalių, todėl tarptautinė bendruomenė yra tikrai didelė. Teko jam susipažinti su kitais Europos, Azijos, Amerikos ir kitų žemynų studentais. Kaip sakė Pijus, susirasti draugų universitete nėra sunku, nes pati universiteto aplinka skatina bendrauti ir bendradarbiauti. Yra įvairių klubų, į kuriuos galima jungtis: meno, šokių, dainavimo, krepšinio, amerikietiškojo futbolo, beisbolo, anglų kalbos, universiteto laikraščių ir t. t. „Nemanau, kad egzistuoja griežtas skirstymasis į vietinius ir užsieniečius – viskas labai priklauso nuo to, kiek pats rodai iniciatyvos“, – teigė Pijus.
Skiriasi ir maistas, ir laikas
Betgi korėjietiška virtuvė, anot Pijaus, tikrai įdomi. Nors kai kurie patiekalai gerokai aštresni nei lietuviškos virtuvės, Pietų Korėjoje galima rasti daugybę puikių patiekalų. Iš pradžių reikia priprasti prie vietinės virtuvės. „Korėjiečiai labai mėgsta fermentuotą maistą, o ypač kimči, kuris dažnai nebūna toks artimas mums, tačiau pasirinkimo čia tikrai netrūksta, nes užsieniečių Seule gyvena labai daug“, – pasakojo Pijus.
Pietų Korėjoje laikas nuo mūsų skiriasi 7 val. Čia žmonės laiko nesukioja ir gyvena įprastu ritmu. Kai Lietuvoje būna rytas, Pietų Korėjoje jau leidžiasi saulė. Anot Pijaus, oras neblogas, čia lyja daug rečiau, nei jis manė, dažnai saulėta, bet nešilta. Šiuo metu – apie 10–15 l. šilumos, tačiau naktį temperatūra nukrenta ir iki 5 l., o kartais net būna apie 0. Ruduo Seule yra labai gražus, spalį dar buvo galima mėgautis šiltu oru ir besikeičiančiomis medžių spalvomis.
Svarbiausia – pagarba
Korėjoje labai svarbu pagarba vyresniems žmonėms. Bendraujant su universiteto dėstytojais įprasta laikytis mandagesnio bendravimo. Tam tikrose situacijose reikia žinoti, kaip perduodi ar priimi daiktus, pavyzdžiui, paduoti banko kortelę parduotuvėje ar restorane reikėtų abiem rankomis arba norint įpilti vandens jį irgi būtina laikyti abiem rankomis. Viešajame transporte žmonės vertina ramybę, todėl garsiai kalbėti telefonu ar kitaip trikdyti aplinkinius nėra priimta. Metro ar autobusuose dažnai būna tyliau nei gatvėse.
Neįprasta ir valgymo kultūra. Kai kuriuose restoranuose dalijamasi patiekalais, reikia apsitarnauti pačiam. Įrankiai ir servetėlės restorane būna stalčiuje po stalu, vanduo visuose restoranuose nemokamas ir neribojamas, jo galima pasiimti iš vandens aparato bet kada. Papildomi užkandžiai – kimči ar fermentuoti ridikėliai – taip pat neribojami, jų reikia pasiimti pačiam. Nėra arbatpinigių kultūros, todėl jų palikti laikoma nepagarbos ženklu. „Kad ir kaip būtų, tačiau man atrodo, kad svarbiausia taisyklė yra paprasta – domėtis šalimi, būti mandagiam ir nebijoti paklausti, jeigu kažko nežinai. Vietiniai teigiamai vertina užsieniečius, kurie nuoširdžiai domisi jų kultūra ir stengiasi ją suprasti“, – teigė Pijus.
