Per spektaklį “Grafaitė Sofija” Rokiškio dvaras skendėjo nerealiose spalvose ir buvo toks, kokio nesame matę. Rokiškio 510-ojo gimtadienio renginių žiūrovai sutiks, jog masinis vaidinimas prie dvaro pranoko lūkesčius, o miesto aikštėse ir parkuose per jubiliejinį savaitgalį šurmulio būta įvairiausiam skoniui…
Posėdžio pradžioje – istorijos pamoka
Šventinis Rokiškio rajono tarybos posėdis prasidėjo netradiciškai – istorijos pamoka: tuo dar kartą visiems bandyta priminti, kad be praeities – nebus ir ateities. Pamoką siūlyta pravesti pasaulyje bene žinomiausiam Tyzenhauzų šeimos tyrinėtojui Juzefui Zemčionokui iš Varšuvos, dalyvavusiam Rokiškio jubiliejaus renginiuose. Trumpai apžvelgęs Tyzenhauzų giminės istoriją tyrinėtojas teigė, jog Reinoldo Tyzenhauzo filosofiniai darbai yra lygiaverčiai vokiečių filosofo ir rašytojo Frydricho Nyčės veikalams. Jo darbai, kuriuose patariama, kaip auklėti vaikus, valdyti kolektyvą, kad pasiektume gerų rezultatų, tebėra aktualūs ir šiandien.
Rajono meras Almantas Blažys bei Seimo narys Algis Kazulėnas apžvelgė, kas mieste ir rajone pasiekta per pastaruosius metus. Jubiliejaus proga rokiškėnus sveikino septynių užsienio delegacijų atstovai. Tarybos posėdyje Rokiškio krašto garbės piliečių vardai suteikti trims mūsų kraštiečiams – skulptoriui Leonui Žukliui, architektei Elenai Nijolei Bučiūtei ir dailininkui, juvelyrui Petrui Henrikui Garškai. Juos pasveikino ir į šventinį posėdį atvykęs Garbės pilietis Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Jubiliejaus proga meras A.Blažys padėkos raštus įteikė nusipelniusiems rajono žmonėms.
Šešėlinė miesto valdžia
Jubiliejaus proga diskusijai susirinkę pirmosios ir vienintelės Rokiškio miesto tarybos, veikusios 1991-1995 metais, nariai save vadino pionieriais, kurie atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę stojo prie miesto vairo. Deja, pokyčiai valstybės valdymo sistemoje, miesto tarybų naikinimas juos pavertė paskutiniais mohikanais. Prisiminę darbus, kuriuos jiems per trumpą laiką pavyko nuveikti, buvusios tarybos nariai priėjo prie išvados, jog jų minčių, pasiūlymų ir darbų dar reikia miestui, ir nutarė pasiskelbti šešėline miesto valdžia. Aišku, jų sprendimai neturės juridinės galios, tačiau, anot buvusios tarybos pirmininko Stanislovo Dambrausko, jie, kaip aktyvi bendrija, bandys daryti įtaką tikrajai valdžiai.
Teatrui – komplimentai
Po spektaklio “Grafaitė Sofija” režisierius Jonas Buziliauskas ir visa kūrybinė grupė sulaukė komplimentų lietaus. Net tie, kas manė, jog spektakliui pastatyti išleisti 23 tūkst. litų, per daug, – nutilo. Pripažinta, jog įspūdingi kostiumai, scenografija, apšvietimas, dekoracijos, nebūdingos įprastai scenai, – niekad Rokiškyje nematytas reginys. Jis buvo estetiškas, švarus, pakylėtas. Ne vieną žiūrovą spektaklis paskatino domėtis Rokiškio istorija – garsiausios iš Tyzenhauzų, rašytojos Sofijos Tyzenhauzaitės, Rokiškio dvaro valdytojo Ignoto dukters asmenybe, jos ryšiais su ryškiausiomis to meto asmenybėmis, tarp jų ir Napoleonu. Istoriniai šaltiniai liudija, kad prancūziškai rašiusi grafaitė Rokiškyje yra šiek tiek gyvenusi, tačiau suvaidinti XIX a. pradžios įvykiai – daugiausia iš kitų Lietuvos dvarų aplinkos, remiantis vienintele lietuviškai išleista S.Tyzenhauzaitės knyga “Reminiscencijos”.
Vaidinti grafaitės draugą Rusijos carą Aleksandrą buvo pakviestas profesionalus aktorius Ramūnas Abukevičius. Anot spektaklio kūrėjų, tinkamo šiam vaidmeniui aktoriaus Rokiškyje jie tiesiog nerado. Napoleoną įkūnijo spektaklio režisierius Jonas Buzliauskas. Sofijos vaidmenį sukūrusi Neringa Danienė prisipažino jautusi ne tik susidomėjimą šiuo vaidmeniu, bet ir atsakomybę, nes ne kasdien su profesionalais vienoje scenoje tenka vaidinti, be to, gavus nemenką finansavimą, lyg ir nebuvo leista nuvilti žiūrovų. Režisierius J.Buziliauskas dar prieš spektaklį atviravo, jog paskutines tris naktis jį kankino nemiga ir psichologinė įtampa. Tokio masto masinis spektaklis žinomo kūrėjo biografijoje – pirmas. Jame buvo užimtas ne tik Rokiškio teatras ir kiti kolektyvai, bet ir kupiškėnai bei uteniškiai. Drabužius keletą mėnesių siuvo Ilona Šeškienė. Žinomi Rokiškio vyrai ir moterys, aprengti XIX a. apranga ir vaikštantys ar šokantys ant dvaro laiptų, kūrė nekasdienišką nuotaiką ir sulaukė ovacijų.
Visi netilpo
Vidurdienį bibliotekoje vyko “Literatūrinis vidudienis”, į kurį susirinko tiek žmonių, jog kai kuriems teko stovėti už durų. Aktorė Virginija Kochanskytė skaitė improvizacijas, koncertavo Rokiškio vaikų muzikos mokyklos mišrus instrumentinis ansamblis, vadovaujamas Deimantės Baranauskienės, vyko Rokiškio krašto kultūros žurnalo “Prie Nemunėlio” jubiliejinio numerio pristatymas: apie vieną rašinį iš leidinio “Kol Rokiškio dar nebuvo” kalbėjo pats autorius filosofas Bronius Deksnys, o Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – apie straipsnį “Kamajai: mano gyvenimo lūžis”. Buvo paskelbti literatūrinio konkurso “Čia žydi vardas Lietuvos” laureatai: Mingaila Rastenis, Danas Kairys, Danutė Mažeikienė ir Vida Papaurėlienė.
Krepšinis persikėlė į aikštę
Pirmą kartą Rokiškio miesto istorijoje krepšinio varžybos surengtos Nepriklausomybės aikštėje. Jubiliejaus proga jėgas išbandė net keturios komandos. Prieš Seimo narių penketuką puikiai kovojo rajono savivaldybės tarnautojų komanda, išplėšusi pergalę trijų taškų skirtumu 43:46. Namų sienos padėjo žaisti Seimo nariui Algiui Kazulėnui. Jis šiame turnyre pelnė daugiausia – net 14 taškų. Stebėdami žaidimą, krepšinio fanai net replikavo, kodėl gi rajono krepšinio treneriai iki šiol nepastebėjo puikaus žaidėjo. Prie savivaldybės komandos pergalės daugiausia prisidėjo Aurimas Laužadis (13), Gintautas Pučinskas (10), Antanas Tigrūdis (8), Albinas Urbonas (6). Puikiai žaidė ir vienintelė moteris Gita Čečienė (5).
Kur kas jaunesnė rajono krepšinio veteranų komanda nesugebėjo pasipriešinti legendinės Vilniaus “Statybos” veteranams. Svečiai lošė ramiai, užtikrintai, demonstravo derinukus. Žiūrovai juokavo, jog stebi sulėtintą krepšinį. “Statybos” veteranų ramybės neišjudino ir rokiškėnų trenerio Valdemaro Makutėno siūlymas žaidėjams priešininką paspausti greičiu. Nepadėjo ir sirgalių palaikymas. Rokiškėnams teko taikytis su pralaimėjimu 37:34. Be perstojo tauškęs varžybų komentatorius Virginijus Lesmanavičius leido sau garsiai suabejoti varžybų teisėjų sprendimais, užkliuvo jam krepšininkų sudėjimas, išvaizda… Toks komentavimas sulaukė žiūrovų priekaištų, o organizatoriai pasiteisino – komentatorius bandė sukurti intrigą. Taigi, norėjo kaip geriau, išėjo – kaip visada.
Kels iki tūkstantmečio
Prieš 10 metų rajono sunkiaatlečiai pirmą kartą nutarė pasveikinti miestą netradicinėmis varžybomis – rovimo rungtyje 16 kg svarstį iškelti 500 kartų. Po dešimties metų užduotis šiek tiek sudėtingesnė – 510 kartų. Užsibrėžtą tikslą pasiekė trys sunkiaatlečiai Povilas Drazdas, Vytautas Macijauskas, Adolfas Vėjelis. Vienas žymiausių rajono sunkiaatlečių Alis Vėjelis šiose varžybose nedalyvavo – rudeniniai darbai neleido ūkininkui normaliai treniruotis. Sunkiaatlečiai norėtų tradiciją tęsti iki Rokiškio tūkstantojo jubiliejaus.
Motokrose – šalies žvaigždės
Sporto klubas “Viesulas” miestiečius ir šventės svečius pakvietė į motokrosą Uljanavos trasoje. Į jį atvyko keletas garsių šalies sportininkų. Žiūrovų ypač mėgstamas motociklų su priekaba varžybas laimėjo Liutauro Variakojo ir Arvydo Davidonio ekipažas (Biržai), antri atvažiavo vilniečiai Vytautas ir Andžejus Račkos, treti – Zigmas Žiukas ir Jonas Davidonis iš Kupiškio. Šiems trims ekipažams motokrosas Rokiškyje buvo generalinė repeticija prieš šį savaitgalį Vokietijoje vyksiantį Europos nacijų čempionato etapą.
Keturračių varžybas laimėjo šeimininkų, sporto klubo “Viesulas” atstovas Gediminas Bernotas. Antrasis atvažiavo Dangutis Morkūnas (Kupiškis), trečiąją vietą iškovojo rokiškėnas Renatas Jegorovas.
Motociklų varžybas laimėjo Egidijus Mačiūnas (Kupiškis), antras trasą įveikė Artūras Kišūnas, trečias – Gintaras Dragūnas (abu rokiškėnai).
Sambo plakatas
Kraštietis, sambo imtynių tarptautinės kategorijos teisėjas Albinas Eigminas pristatė plakatą, skirtą šios sporto šakos ištakoms ir istorijai Rokiškio rajone. Rokiškėnai išties turi kuo didžiuotis. Pavyzdžiui, A.Eigmino brolis Pranciškus – vienas iš sambo pradininkų ne tik Rokiškyje, bet ir Lietuvoje. P.Eigminas yra pelnęs tarptautinį pripažinimą: vadovavo Tarptautinei sambo mėgėjų federacijai. Jo ir kitų žymių rajono sporto žmonių pasiekimai įamžinti plakate, kurį galima pasižiūrėti Kūno kultūros ir sporto centro dziudo salėje.
Kaitino “guminis” Lukas, masino retro automobiliai
Šeštadienį po pietų miestą sudrebino baikerių ir senų automobilių paradas. Į koloną išsirikiavo apie 150 išblizgintų “plieno žirgų” bei retro ir karine dvasia alsuojantys seni automobiliai, daugiausia iš Pasvalio ir Biržų. Po garbės rato minios adrenaliną Vilties gatvėje kaitino uteniškis, šešiolikmetis Lukas Kučinskas. Vaikino sukurti akrobatiniai triukai gniaužė žiūrovų kvapą. Po pasirodymo triukų meistras, pavadintas “guminiu Luku”, prisipažino, jog tai pirmasis jo treniruočių sezonas. Nepriklausomybės aikštėje smalsuolių minią traukė senų automobilių ir atitinkančia laikmetį apranga vilkinčių jų šeimininkų paradas: nuo skrybėlėtų damų – iki sovietmečio karininkų ir milicininkų.
Tadui Blindai meras žadėjo “svieto” lygiavą
Muziejaus aikštės pakraščiuose šeštadienio vakare užvirė tikras dvaro iškilmių gyvenimas. Seniūnijų kiemeliuose šiugždėjo ponių šilko apdarai, kvepėjo čia pat kepama kiaušinienė, paršeliai, būrėjos ir magai pranašavo likimą, patvoryje vargeta meldė aukų. Svieto lygintojas Tadas Blinda su savo kompanija grasino iš visų turtuolių atimti pinigus ir juos išdalinti varguoliams. Į jo rankas patekęs rajono meras Almantas Blažys buvo verčiamas prisiekti, kad Darbo biržoje neliks bedarbių, o Pandėlio seniūnijai bus “atriektas” sotesnis biudžeto kąsnis nei iki šiol.
Išmoningai sugalvoti seniūnijų kiemeliai vaišių ir linksmybių nestokojo iki pat vėlumos.
Atlaiduose – apgultis
Šv.Mato atlaidus šventusi bažnyčia per sekmadienio Mišias buvo sausakimša. Netilpusieji meldėsi šventoriuje: galingais garsiakalbiais Mišios skambėjo lauke. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pamokslą pradėjo žodžiais: “Rokiškio, kaip ir kitų miestų, pradžia yra bažnyčia.” Mišiose dalyvavo beveik visi Rokiškio dekanato kunigai. Savo dvasiniu ir kultūriniu indėliu dekanato parapijos suteikė šventei taurumo ir didingumo.
Prie bažnyčios visą pusdienį šurmuliavusiame prekymetyje rokiškėnai pirko rožančių, kryželių, statulėlių ir, žinoma, “kermošinių” saldumynų. Dėmesio sulaukė su savo augintiniais atvykęs keistuolis Pupų dėdė, išgarsėjęs kelionėmis po pasaulį.
“Kabliukai”
Puikiai pavykusiu miesto gimtadieniu ir atlaidais bažnyčioje besidžiaugiantys miestiečiai bei svečiai sakė, jog kai kurių klaidų organizatoriai neišvengė. Nemaloniai šventės dalyvius nustebino tai, kad šeštadienio vakare alėja link renginio “vinies” – muziejaus – buvo neapšviesta. Tamsu buvo ir pačiame mieste. Esą bent jau šventės naktį derėjo įjungti miesto apšvietimą. Be to, piktino greta muziejaus įrengta mokama automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią įvažiuoti kainavo 5 Lt. Dar vienas “kabliukas” – penktadienio pavakarę Uljanavos trasoje vykęs motokrosas. Šis renginys buvo įtrauktas į miesto jubiliejaus renginių programą, todėl dauguma žiūrovų nemaloniai nustebo, kai prie vartų jų buvo prašyta mokėti po 6 Lt.
Miesto jubiliejaus komisijos pirmininkas, vicemeras Albinas Urbonas pripažino, jog tokias pretenzijas išsakę gyventojai teisūs. “Matyt, per darbų gausybę kai ko suderinti nebespėjome. Per vėlai susizgribome, kad alėja neapšviesta”, – sakė vicemeras, pridūręs, jog šį nesklandumą lėmė miesto vadovų kaita prieš pat šventę. Dėl mokamos aikštelės, anot vicemero, buvo suderinta su “Rokiškio komunalininko” bendrove. Kadangi miestui tvarkyti per šventę ir po jos neskirta biudžeto lėšų, komunalininkams leista užsidirbti apmokestinant mašinų stovėjimą. A.Urbonas pripažino: miesto jubiliejinių renginių programoje skelbiant apie motokrosą derėjo pranešti, kad privačioje trasoje už savo lėšas organizuojamas renginys kainuos. “Iš klaidų mokomės”, – sakė vicemeras, neabejojantis, jog sklandžiai vykusi miesto šventė visiems suteikė daug gerų emocijų.
Aldona MINKEVIČIENĖ, Dalia ZIBOLIENĖ, Reda MILAKNIENĖ, Lina DŪDAITĖ