Jeigu seniai buvote savo spygliuočių miške, nuvykę į jį galite pamatyti bauginantį vaizdą: gelstančius medžių spyglius ir kamienus, gausiai išvagotus vingiuotais takais ir takeliais. Šie požymiai, bylojantys, jog mišką užpuolė kenkėjai – žievėgraužiai topografai arba vadinamos kinivarpos. Šių kenkėjų, alinančių šalies eglynus, populiacija labiausiai sumažėjo Rokiškio urėdijoje, tačiau šis darbas pareikalavo didelių miškininkų pastangų ir išlaidų.
Kaip atpažinti neprašytą svečią?
“Medis iš žalio ir gyvybingo menkaverčiu sausuoliu virsta per labai trumpą laiką. Išsivystę vabalai “emigruoja”: antrą kartą per sezoną išskrenda ieškoti kitų „aukų“, – apie spygliuočių pagrindinį priešą komentavo Sigitas Prievelis, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas. Šiųmetė gegužė, kaip ir sausas bei šiltas praėjęs ruduo, labiai palankūs spygliuočių miškų kenkėjų – žievėgraužių topografų populiacijai. Jų kolonijos eglynams gali padaryti milžinišką žalą, jeigu laiku nebus pastebėtas pavojus.
Pasak S.Prievelio, jeigu spygliuočių medžių, ypač eglių, žalių vėjavartų, vėjalaužų, pagamintos medienos žievėje pamatysiete mažas skylutes, aplink kurias tarsi paberta smulkių, rusvos spalvos pjuvenų, galite neabejoti – jūsų miške įsiveisė kinivarpų kolonijos. Prapjovus ar nulupus medžio žievę aptiksite įmantrios formos išvingiuotų takų, kurius išgraužė vabalai ir jų lervos. Žievėgraužių apnikti spygliuočiai ir kitus ligos požymius parodo greitai: dar esant žaliais spygliais kamienas pradeda luptis lopais, ima kristi žievė, retėja laja, o vėliau medis nudžiūsta. Ant kelmo žievės ir kamieno apačioje arba ant žemės prie kamieno galima pastebėti rudos spalvos išgraužų, žievės paviršiuje gali būti matomos kinivarpų įsigraužimo angos.
Suaugę žievėgraužio tipografo vabalai labia gyvybingi, jie kitą veisyklą gali susirasti ir už kelių kilometrų. Žievėgraužiai tipografai dauginasi labai sparčiai. Išsivysčiuos vėjavartose ir vėjalaužos, jų kolonijos puola aplinkui esančius net ir visiškai sveikus medžius, nes šie kenkėjai minta tik žalių medžių brazdu.
Rokiškyje kinivarpoms – ne rojus
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai balandžio 19-21d. vykdė pirmą žievagraužio topografo apskaitą. “Lyginant su 2015 m. vykdyta pirma apskaita Rokiškio miškų urėdijoje žievėgraužio populiacija sumažėjo”, – konstatavo S.Prievelis. Pasak jo, mažesnę kenkėjų populiaciją įtakojo šalta paskutinė balandžio dekada ir urėdijos aktyvios pastangos kenkėjams sudaryti kuo nepalaneksnes sąlygas. Prastesnė situacija privačiuose, ypač savininkų retai lankomuose spygliuočiuose miškuose.
Rokiškio miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas sakė, jog žievėgraužio populiacijos mažinimas – vienas svarbių miškosaugos darbų, nes urėdijos teritorijoje dominuoja spygliuočiai miškai. Jų apsauga nuo kenkėjų pareikalauja didelių pastangų ir išlaidų.
Rokiškio miškų urėdija, siekdama mažinti chemikalų naudojimą miške, taiko Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus rekomenduotus ne cheminius eglės medienos apsaugos metodus. Vienas jų – medienos dengimas specialiu popieriumi, o taip pat ir nukirstų medžių šakomis.
Paskutinio miškų administracijos ir padalinių vadovų susirinkimo metu buvo nuspręsta ne cheminį medienos apsaugos būdą šiais metais taikyti vis dažniau. Taip pat nuspręsta, kad nuo medžių liemenų kenkėjų -pirmiausia nuo kinivarpų – šiais metais specialiu popieriumi urėdija saugos ne mažiau 1/10 visos spygliuočių medienos.
Daugiau – šios savaitės “Gimtojo…” numeriuose.