Penktadienį 17 val. Rokiškio krašto muziejuje atidaroma dešimtoji dailininkės Astos Keraitienės kūrybos paroda. Tai pirma jos personalinė paroda Krašto muziejuje. Joje dailininkė eksponuos tai, kas jai pastaraisiais metai itin artima – mandalas.
– Primink savo parodas. Tas, kurios pačiai reikšmingiausios?
– Esu surengusi devynias personalines parodas. Trys iš jų – mandalų. Didžiausią prisiminimą paliko pirmoji paroda, kuri vyko Jėkabpilio mieste (Latvija), „Mans’s“ galerijoje 2002-aisiais. Netikėtai buvau nustebinta, kad atėjo labai daug žmonių, pasirodo, ir gerbėjų. Gavau kalną gėlių. Bet tai dar ne viskas…
– Ar tai, ką pamatysime dvare, susiję su kokia data, lūžiu, pasikeitimais kūryboje?
– Muziejuje parodą rengiu pirmą kartą. Jau rudenį užsisakiau salę. Žinojau, kad tai bus mandalų paroda, bet kas joje bus, nežinojau. Kartu tai – spyris sau į užpakalį, kad judėčiau su savo kūryba į priekį. Mat pastaraisiais metais užsiimu ir kitokia veikla. Visa mano kūryba, kuri tęsiasi jau daugiau nei 20 metų, yra susijusi su savęs pažinimu, dvasiniais ieškojimais. Tai ir atsispindi paveiksluose. Ši paroda „Gėlės pabudimas“ taip pat susijusi su nauju posūkiu mano ieškojimų kely. Jis įvyko pavasarį. Naujausi paskutiniai paveikslai – mandalos – tai ir atspindės. Beje, bus eksponuojamos ir pirmosios mandalos. Jose ypač daug simbolikos.
– Ką apskritai Tau reiškia viešumas? Gal tai yra savotiškas pasitikrinimas: ar tai, ką kuriu, žmonėms reikalinga?
– Tokie renginiai – ne masėms. Gyvename proto kulto, technologijų pasaulyje, vis labiau tolstame nuo savo protėvių išminties, nuo savęs, daug ką prarandame… Todėl ir noriu savo renginiais, ne tik šituo, parodyti, kad laimė, meilė, tiesa slypi visai paprastuose dalykuose ir jie yra čia ir dabar. Tik tai pamatyti yra sunku.
Visas interviu – ketvirtadienio “Gimtajame…”
