„Kodėl tuo pačiu metu Rokiškio, Biržų, Kupiškio rajonų vargstantiesiems, gaunantiems Europos Sąjungos paramą maisto produktais, dalijami skirtingi maisto produktai? Giminaičiai, gaunantys paramą kaimyniniame rajone, be miltų ir kruopų dar įgijo ir sauskelnių kūdikiui. Kodėl jų nesulaukė rokiškėnai?“ – teiravosi „Gimtojo Rokiškio“ skaitytoja. Jos klausimas paskatino detaliau pasidomėti paramos labiausia nepasiturintiems rajono žmonėms niuansais.
Tik maistas
Į „Gimtojo…“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuriai kilo neaiškumų dėl Europos Sąjungos (ES) paramos maisto produktais dalijimo tvarkos. „Mano šeima gauna paramą maisto produktais Rokiškyje, o giminaičių šeimos – Kupiškio ir Biržų rajonuose. Nustebau išgirdusi, kad rugsėjo mėnesį jie įgijo kitokių produktų, nei mūsų šeima. Antai biržiečiams davė ryžių kruopų, o mums – ne. Giminaičiai gavo ne tik maisto produktų, bet ir sauskelnių savo mažyliui. Mums jų neduoda, nors auginame tokio pat amžiaus kūdikį. Kodėl kaimyniniuose rajonuose skiriasi parama vargstantiems?“ – teiravosi moteris.
Tik maisto produktai
ES parama maisto produktais iš intervencinių atsargų labiausia nepasiturintiems Vakarų Europos gyventojams dalinama nuo 1987 m., o Lietuvos gyventojams – nuo 2006 m. Paramą kuruoja VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Maisto produktų davinius dalina trys šalies labdaros įstaigos: „Caritas“, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ bei Raudonojo Kryžiaus draugija. Rokiškio rajone šia parama rūpinasi Raudonojo Kryžiaus draugijos rajono skyrius.
Paramos dalinimą koordinuojanti skyriaus sekretorė Regina Sketerskienė sakė atkreipusi dėmesį, jog maisto produktų paketai skirtingų šalies rajonų žmonėms nevienodi. „Nežinome, kodėl taip yra. Gal produktų tiekėjai nespėja pagaminti tų pačių produktų visiems šalies vargstantiesiems iš karto? Paramos paketai dalinami 5 kartus per metus, ir visos šalies paramos gavėjai sulaukia tokio pat produktų kiekio. Pavyzdžiui, per metus žmogui skiriami 2 kg cukraus, jis tiek ir gaus. Tik galbūt rokiškėnai ir kupiškėnai cukraus sulauks ne tą patį mėnesį“, – svarstė p. Sketerskienė.
O kaipgi parama higienos prekėmis? „Tokios nesame nė karto gavę“, – sakė Raudonojo Kryžiaus draugijos rajono skyriaus sekretorė. Ji svarstė, jog galbūt kurio nors šalies rajono savivaldybės labdaros organizacijos ar Socialinės paramos skyriai yra gavę kokios labdaros ir, taupydami lėšas bei laiką, ją skirsto kartu su parama maisto produktais.
Visiems neužtenka
Tai, kad skirtingų šalies rajonų žmonės gali gauti paramą skirtingais maisto produktais, patvirtino ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Germanas Lamsodis. „Parama dalijama iš maisto produktų intervencinių atsargų. Pagaminamų maisto produktų kiekis priklauso nuo to, kiek turima sukauptų atsargų. Tarkime, atsargoje yra 100 t nugriebto pieno miltų. Iš jų pagamintų pieno konservų užteks dviem su puse paramos dalinimų. Vadinasi, dukart pieno konservus gaus visi šalies rajonai, o trečią kartą pusei rajonų jų neužteks. Tų rajonų žmonės gaus tos pačios vertės kitokių maisto produktų“, – aiškino p. Lamsodis. Pašnekovo teigimu, paramos paketų formavimą lemia ne tik maisto produktų intervencinės atsargos, bet ir augantis paramos gavėjų skaičius. Šiuo metu maisto paketus gauna beveik 435 tūkst. šalies gyventojų, o jų skaičius vis auga. „Sunku prognozuoti, kiek produktų reiks kitam paramos dalinimui“, – sakė p. Lamsodis.
Jis užtikrino, kad agentūra dalina paramą tik maisto produktais. Jokių sauskelnių, kitų asmens buičiai ar higienai reikalingų prekių bei produktų intervencinių atsargų nekaupiama. „Paramą maisto produktais dalina kelios labdaros organizacijos. Matyt, kuri nors jų gavo labdaros siuntą ir išdalino ją kartu su maisto produktais“, – sakė p. Lamsodis.
50 tonų
Šiuo metu paramą maisto produktais gauna 8 649 rajono vargstantieji. Tačiau šie skaičiai nėra galutiniai: prašymus lapkričio mėnesio paramos dalinimui, paskutiniam šiais metais, sunkiai besiverčiantys žmonės gali teikti iki spalio 20-osios. „Užvakar skambino Rokiškio kaimiškosios seniūnijos socialinė darbuotoja ir prašė įtraukti į sąrašus keletą naujų paramos gavėjų“, – sakė p. Sketerskienė. Artėjant spalio 20-ajai tokių prašymų daugės. Pašnekovės teigimu, nuo 2009 m. pradžios maisto produktų paketus gaunančių vargstančiųjų skaičius išaugo dvigubai: pernai vasarį paramą gavo 4 436 asmenys, šį rugsėjį – 8 648.
Kiekvienas paramos gavėjas rugsėjį sulaukė 5,1 kg svorio maisto produktų paketo: kvietinių miltų, makaronų, manų kruopų, sausų pusryčių, trijų grūdų košės ir dribsnių, nesaldinto sutirštinto pieno. „Bendras rajono žmonių gautas maisto produktų kiekis – 50 tonų“, – sakė p. Sketerskienė.
Savanorių atsiranda
Išdalinti tokį kiekį maisto produktų – nelengvas uždavinys. Iš įvairių šalies bendrovių AB „Kauno grūdai“, UAB „Naujasis Nevėžis“, Sigito Krivicko įmonės „Fasma“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ produktai suvežami į UAB „Ivabaltė“ sandėlius, kuriuos įmonė lengvatinėmis sąlygomis nuomoja Raudonojo Kryžiaus draugijos rajono skyriui. Savanoriai ir jiems talkinantys „Ivabaltės“ darbuotojai sandėliuose iškrauna produktus, atvežtus gamintojų vilkikais, juos suskaičiuoja ir išskirsto rajono seniūnijoms.
Paramą skirsto savanoriai, už tai negaunantys jokio atlygio. Prieš ketverius metus, kai šalyje ir rajone buvo pradėta dalinti parama, Raudonojo Kryžiaus draugijos rajono nariai sulaukdavo nedaug pagalbos. Paprastai sunkius krovinius kraudavo ir juos rūšiuodavo tik pora savanorių, kartais pagelbėdavo paramą atvežusiųjų vilkikų vairuotojai. Dabar norinčiųjų padėti dalinti paramą atsiranda vis daugiau: komandoje dirba 6-7 savanoriai. „Noriai talkina jaunieji Raudonojo Kryžiaus draugijos nariai, siūlosi talkinti bedarbiai, pasiilgę darbinės veiklos. Nedrąsu klausti, gal jie patys gauna maisto produktų paketus?“ – kalbėjo p. Sketerskienė.
Saugo kaip akį
Paramos dalintojai džiaugiasi norinčiais talkininkauti, tačiau ne kiekvieną jų drįsta pakviesti jos dalinti. „Tai sunkus ir atsakingas darbas. Atsakome už kiekvieną kruopų maišelį“, – sakė p. Sketerskienė. Mat produktų pakuočių gaunama lygiai tiek, kiek yra paramos gavėjų. Pamestų, suplėšytų pakelių, sulankstytų konservų skardinėlių pakeisti nėra kuo. „Prieš keletą metų ne kartą prašėme maisto produktų gamintojų produkciją pakuoti į kuo tvirtesnes pakuotes, nes vežant vilkikais, kraunant į sandėlius nemažai pakelių iširdavo, kruopos ar miltai išbyrėdavo. Gamintojai įsiklausė į mūsų prašymus, ir dabar produktų pakuotės gerokai tvirtesnės. Vilkikų vairuotojai produkciją gabena itin atsargiai, nes krovinio važtaraštyje žymime sugadintų produktų kiekį. Atsargūs turi būti ir savanoriai, skaičiuojantys bei dalinantys maisto produktus: netyčia užkliudei produktų pako kampą, ir kruopos jau byra žemėn“, – sakė p. Sketerskienė. Tiesa, įmonės „Fasma“ vilkikų vairuotojai turi keletą papildomų kruopų maišelių ir jais pakeičia suplyšusius. „Tai gamintojo geranoriškumas, nes keisti suplyšusias pakuotes jam neprivaloma“, – sakė Raudonojo Kryžiaus draugijos rajono skyriaus sekretorė.
Dalijamų maisto produktų apskaita itin griežta. Prieš porą mėnesių Raudonojo Kryžiaus draugijos rajono skyrius sulaukė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros tikrintojų. „Visą pusdienį du vyrukai tikrino mūsų dokumentus, prekių važtaraščius. Jokių pažeidimų nerado“, – kalbėjo p. Sketerskienė. Beje, ją, kaip vieną geriausių ES paramos maisto produktais dalinimo organizatorių, 2006 m. pabaigoje padėkos raštu apdovanojo Žemės ūkio ministerija.
Skundų nebėra
Prieš porą metų ES parama labiausia nepasiturintiems žmonėms sulaukdavo prieštaringų vertinimų: varguoliai skųsdavosi, kad miltai būdavo prastos kokybės, o mėsos konservai – neskanūs. Vasarą šalies žiniasklaida paskelbė, jog keliose varguoliams skirtose kruopų pakuotėse buvo aptikta kirmėlaičių. „Apie tas kirmėles girdėjome. Tačiau mūsų rajone užkrėstų kruopų nepasitaikė. Kas dabar gali pasakyti, ar tos kruopos iš tiesų buvo užkrėstos, o gal tiesiog jų gavėjai nepasivargino išvalyti spintelės ar kruopų indelio?“ – retoriškai klausė p. Sketerskienė. Pasak jos, nebesiskundžiama ir neskaniais konservais. „Sulaukiame daugiau padėkų: žmonės ėmė labiau vertinti paramą“, – kalbėjo pašnekovė. „Šie produktai skirti žmogaus vargui palengvinti, o ne skanėstais lepinti“, – priekaištus dėl neskanių produktų atremia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktoriaus pavaduotojas G.Lamsodis.
Gaminti nesivargina
R.Sketerskienė kėlė kitą problemą: varguoliai nebenori ir nebemoka gaminti, pageidauja kuo daugiau paruoštų produktų. „Kam vargintis virti troškinį su mėsos konservais, jei galima tiesiog atidaryti dėželę ir juos suvalgyti šaltus? Nemažai socialiai remtinų šeimų nenori valgio gaminti, namų tvarkyti, skalbti. Tokiems parama – kaip į kiaurą maišą“, – kalbėjo p. Sketerskienė. Laimė, ne visos vargų prispaustos rokiškėnų šeimos yra tokios. Nemažai jų sugeba išradingai panaudoti gaunamą paramą. „Moterys, atėjusios pasiimti maisto produktų, pasakojo, kokias skanias sriubas, padažus verda iš mėsos konservų. Taip pat duodama parama miltais, cukrumi, o soduose yra obuolių. Iš šių produktų galima greitai ir nebrangiai išsikepti didelį obuolių pyragą ir skaniai pasivaišini visai šeimai“, – pasakojo p. Sketerskienė apie tai, kaip apsukrios šeimininkės gamina gardėsius iš paramai skirtų produktų.
Jos skaičiavimais, žmogui skiriamo maisto produktų paketo vertė 20-30 Lt. „Parduotuvėje už tiek ne ką tenusipirksi. O paramos produktų už tokią sumą išeina nemažai – net 5 kg. Rajono žmonėms labai reikia tos paramos. Paskelbus apie seniūnijose dalinamą paramą, iš pat ryto nusidriekia eilės. Girdime, jog didmiesčiuose paramos gavėjai pasiimti maisto produktų atvažiuoja su džipais. Rokiškyje tokių turtuolių-vargšų dar nesame matę“, – kalbėjo p. Sketerskienė.
Už rankos nepagavo
Kita skaudi tema – prekyba paramai skirtais maisto produktais. Jų pakuotės žymimos specialiais užrašais, tačiau kaimuose klesti prekyba labdaringais miltais, cukrumi, kruopomis. „Girdime gandų apie prekybą šiais produktais. Tačiau už rankos pardavėjų sučiupti nepavyko“, – sakė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktoriaus pavaduotojas G.Lamsodis.
„Nesitikėjome, jog vargstančiam žmogui kils ranka traukti kąsnį iš savo vaikų burnos. Nemanėme, kad atsiras norinčiųjų pirkti tokius produktus. Deja…“, – teigė p. Sketerskienė. Ji girdėjo, jog paklausiausia prekė – pusvelčiui parduodamas ar į alkoholį mainomas cukrus.
Parama ir kitąmet
Europos Komisija patvirtino, kad apie 500 mln. eurų biudžeto lėšų skirs pagalbai maisto produktais skurdžiai gyvenantiems europiečiams. Paramą gaus 20 ES valstybių. Lietuvos varguoliams bus skirta 7,78 mln. eurų parama.
Nors bendras ES gyvenimo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje, naujausiais skaičiavimais, apie 17 proc. ES piliečių gyvena ant skurdo ribos ir jiems trūksta pinigų maistui.
Lina Dūdaitė
