Vienas lauke – ne karys
Mantvydas KATINAS (Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinys)
Rinkimų kova nebuvo sudėtinga. Lapkričio 23–30 d. mokykloje vyko agitacinė savaitė. Jos metu mes, kandidatai, plakatais stengėmės prisistatyti mokiniams. Lapkričio 29-ąją buvo surengti debatai, pristatėme savo planus, sumanymus, ką norime nuveikti, atsakinėjome į debatų vedėjų ir žiūrovų klausimus. Varžėmės dviese. Mokiniai balsavo už tą, kuris jiems labiau patiko, kuris, jų nuomone, yra patikimesnis. Tėtis jau rinkimų vakarą į namus įžengė su balionais sveikindamas mane. Mokykloje sveikino klasės draugai, įteikė gėlių ir užrašų knygutę – kad nieko nepamirščiau. Tiesą sakant, turbūt pirmą kartą man kažkas dovanojo gėlių, net sutrikau, nežinojau, kaip reaguoti.
Svarbiausia prezidento pareiga yra vadovauti mokyklos seimui, kartu su juo organizuoti gimnazijos bendruomenės renginius, atstovauti moksleiviams įvairiose institucijose, kuriose svarstomi klausimai, susiję su moksleivių ugdymo ir laisvalaikio organizavimu. Labai rimtų planų dar neturiu, iš pradžių reikia sustiprinti seimą. Manau, tai ir yra svarbiausia, juk vienas lauke – ne karys, reikia komandos.
Pagaliau turiu oficialias pareigas
Domilė KIRSTUKAITĖ (Rokiškio rajono mokinių tarybos prezidentė ir jaunimo Europos komandos narė)
Ankstesnis tarybos vadovas dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš posto. Aš ilgai neoficialiai ėjau šias pareigas, o šį rudenį oficialiai tapau Rokiškio rajono mokinių tarybos prezidente. Jokios konkurencinės kovos nė nebuvo. Mano artimiesiems tai nebuvo staigmena, jie apsidžiaugė, kad pagaliau turiu oficialias pareigas. Kuruoju mokinių savivaldų veiklą, generuoju mintis. Džiugu, jog savivaldų veikloje mokiniai gali atrasti save, tobulėti, įgyti kompetencijų ir patirties, mokytis rašyti tarptautinius projektus. Baigėsi svarbiausias darbas – konferencija. Artimiausiu metu dirbsime, kad Rokiškio rajono mokinių tarybą įteisintume kaip nevyriausybinę organizaciją, turinčią juridinį statusą.
Noriu dar labiau suvienyti mokinius
Rugilė KNIAZYTĖ (Obelių gimnazija)
Gimnazijos prezidentė pareigų atsisakė, reikėjo kam nors jas perimti. Gavusi pasiūlymą labai dvejojau, ar esu tinkama, bet nusprendžiau pabandyti. Buvau vienintelė kandidatė, taigi balsavo tik savivaldos nariai. Jie vieningai pritarė mano kandidatūrai. Ir šeima, ir klasės draugai, ir auklėtoja nustebo, bet palaikė ir pažadėjo padėti, kai reikės. Šios pareigos man visiškai naujos, dar tik mokausi, tad palaikymo reikia. Mūsų mokykloje prezidentas – tai mokinių balsas, atstovaujantis jų nuomonei ir norams; žmogus, bendraujantis ir sprendžiantis problemas, klausimus su mokyklos administracija, vykdantis įvairias veiklas. Taip pat jis pirmininkauja savivaldai ir jos susirinkimuose. Mano svarbiausi tikslai – dar labiau suvienyti mokinius, išlaikyti organizuotą ir veiklią savivaldą, bendrauti su rajono mokyklomis ir įnešti naujovių į savąją. Jei visa tai pavyktų padaryti, mokiniams būtų daugiau noro ir optimizmo dalyvauti veiklose.
Išsamiau apie kitų mokinių pokalbius “Gimtajame…”
