– Z karta – kuo ji išskirtinė ir su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai?
– Ši karta savita, tai aktyvūs, viskuo besidomintys, greit sprendimus priimantys vaikai, dėl jų dėmesio reikia kovoti, tai daryti greitai ir dažnai. Kita vertus, tai tokie pat vaikai kaip ir kiekvienas iš mūsų kadaise – jiems įdomu tai, kas įdomu, o jei nuobodu, nuoširdžiai nusuka šalin savo akis. Tad mokytojo darbas – pakliūti į mokinio akiratį.
Sociologai teigia, jog Z karta iš pagrindų pakeis pasaulį. Nors jie dažnai pervertina savo galimybes, nori visko čia ir dabar, tačiau kartu tai žmonės, kuriems rūpi ekologija, taika, pažinimas. Visa tai leis jiems sukurti nuostabių dalykų. Tikiu, jie bus labiau tolerantiški, liberalūs ir atviri pokyčiams. Tam, kad padėtume jiems ugdyti šias savybes, turime jau dabar stengtis nuspėti, kokių įgūdžių jiems prireiks ateityje. Neabejotinai, vienas iš jų – kūrybiškumas. Turime rasti būdų, kaip leisti vaikams atskleisti savo kūrybiškumą ir apraizgyti tai pamatiniais įgūdžiais: kritinis mąstymas, programavimas, matematinis suvokimas, skaitymas, užsienio kalba.
– Kuo „Pikselių era: ar pavyčiau tiranozaurą?“ skiriasi nuo ankstesnių leidinių?
– Šis leidinys laužo standartus. Dabartinės užduotys skatina mechanišką mokymąsi, neugdo kūrybiškumo ir kritinės analizės. Būtent tokie įgūdžiai yra reikalingiausi dabartiniame pasaulyje, kurį sparčiai keičia robotizacija, skaitmeninė revoliucija. Išmokydami vaikus kritiškai mąstyti ir ieškoti efektyviausių sprendimų, paruošime juos ateities darbams. Deja, dabartinė švietimo sistema tai pamiršta ir plaukia pasroviui. Mūsų nuomone, tik privačių iniciatyvų ir skatinimų pagalba įmanoma pradėti pokyčius. Valstybės aparatas sukasi lėtai ir neefektyviai, todėl bent kol kas nereikėtų tikėtis reikšmingų pokyčių mokyklos suole. Tačiau jie gali prasidėti kiekvienuose namuose arba po pamokų. „Pikselių era: ar pavyčiau tiranozaurą?“ nėra įprastas pratybų sąsiuvinis, tai literatūrinis ir matematinis nuotykis, kuris įtraukia kaip pasakojimas su veiksmo pradžia, vystymu, kulminacija ir pabaiga.
– Kokia, Jūsų manymu, šio leidinio nauda kremtantiesiems mokslus?
– Naujovių ieškantys mokytojai, standartines mokymo priemones gali paįvairinti šio sąsiuvinio užduotimis. Jame telpa dauguma pradinių klasių matematikos programos: perimetras, laikrodis, skaičiai iki 100, skaitmenų suma, koordinatės, palyginimas, loginiai uždaviniai, atstumas, temperatūra, trupmenos, daugyba, dalyba, šifravimas.
Sąsajų tarp priežasties ir pasekmės matymas ateina su patyrimu, todėl vaikams turime duoti progą žaisti ir patiems suprasti, kokį veiksmą atliekame, kai norime dešimt planšetinių kompiuterių padalinti penkiems vaikams. Pilkame pratybų sąsiuvinyje užrašyti veiksmai neskatina vaiko vaizduotės. Kaip jam suprasti, kas tas 10:5=2? Tačiau ir suvokdamas sąlygą su kompiuteriais, jis turi klausti: „O kam kiekvienam vaikui po du kompiuterius?“ Štai čia prasideda tikrasis mokymasis, sprendžiant problemas, o ne bukai atliekant užduotis.
– Daug kalbama apie mokymąsi „žaidimo“ forma. Ką apie tai manote Jūs?
– Skandinavų šalyse jau seniai ugdomas mokymas žaidimų pagalba. Ištirta, jog žaisdami ne tik vaikai, bet ir suaugusieji naują informaciją įsisavina daug greičiau ir geba lengviau ją pritaikyti realiame gyvenime. Pagalvokime apie save, ką mieliau rinktumėtės šeštadienio popietei – darbą kompiuteriu biure ar iškylą gamtoje? Net ir mes, suaugusieji, norime laiką leisti smagiai, džiaugtis įvairiais dalykais. O vaikystė juk yra vienas didelis nuotykis, kiekviena jos diena pilna žaidimų. Puiku, kad atsiranda galimybių mokytis žaidžiant ir mažųjų galvelėse svarbūs dalykai nugula jiems palankiausiu bei natūraliausiu būdu.
Suaugusieji irgi mėgsta žaisti. Puikus pavyzdys – Stokholmas. Tam, kad žmonės daugiau vaikščiotų, o ne važiuotų eskalatoriumi, miesto valdžia metro stotyje įrengė grojančius laiptus. Rezultatas – besinaudojančiųjų laiptais padaugėjo dvigubai. Taigi žaidimai gali skatinti ne tik fizinį aktyvumą, bet ir padėti lengviau įsiminti informaciją, išmokti ir pritaikyti.
– Kodėl šį leidinį verta įsigyti?
– Pirmiausia jis šiuolaikiškas ir pritaikytas Z kartai. Užduotys skatina kūrybiškai spręsti problemas ir atskleidžia kitokį požiūrį į matematiką. Tai 100 proc. lietuviškas produktas, spinduliuojantis jaunatvišką, gyvybingą požiūrį į mokymosi procesą. Kartu yra metamas iššūkis vaikui nesustoti stengtis ir tobulėti. Mokiniai nė nesupras, kad mokosi. Užduotys primena kompiuterinį žaidimą, nors iš tikrųjų jose slepiasi rimtos matematinės temos.
– Kodėl matematika ir knygos?
– Išleisti knygą svajojome labai seniai. Ievos aistra – matematika, kartu vedėme radijo laidą apie šį mokslą. Šiai veiklai pasibaigus nusprendėme, kad sustoti neverta ir negalima. Taip atsirado pasakų knyga apie skaičių gyvenimą „Jei mėnulis būtų nulis“. Norėjome parodyti, kad matematika nėra baisi, o atvirkščiai – smagi, kai supranti taisykles. Galbūt jaunatviškas maksimalizmas neleido nuleisti rankų ir sustoti pasitaikius knygos leidybos kliūčių. Tereikia neprarasti tikėjimo pasakomis, nebijoti veikti drąsiai ir viskas pavyks. Lietuvių autoriai, pati lietuviška produkcija, ne tik knygos, šiuo metu yra vertinama ir mėgstama.
– Priminkite pirmuosius leidinukus.
– Pirmasis leidinys – visiškai kitoks nei dabartinis. Tai devynios žaismingos istorijos apie skaičių gyvenimą stebuklingame matematikos pasaulyje. Pavadinkime ją literatūrine edukacija. Kita mūsų pasirinkta kryptis – praktinis mokymas bei įdomių ir šiuolaikiškų užduočių kūrimas. Tad antroji knyga „Visatos kelionės: burbulo planetos beieškant“ – būtent tokia. Joje gausu įdomių matematinių užduočių ir galvosūkių, kurie padeda įtvirtinti mokykloje įgautas žinias. Tai nebe pasakų, o užduotėlių knyga. Tačiau ir joje vaikai pasineria į kitą pasaulį. Jie ieško Burbulo planetos, kartu lavina fantaziją ir mokosi. Tai ir praktinė, ir edukacinė knygelė. Matematika čia – be griežtų vietų atsakymams ir langelių sprendimams. Planetų – kiek daugiau nei vadovėliuose, o uždaviniai neformuluojami sąlygomis, visos problemos pateikiamos siužeto ir pagrindinio veikėjo pagalba. Vaizdingi, drąsūs ir charakteringi veikėjai įkvepia matematikai gyvybės. Štai toks yra visas mokslas – įdomus. Žinoma, kaip ir pirmojoje knygelėje, šioje taip pat kviečiame vaikus drąsiai svajoti, nes svajonės pildosi! Šį užduočių sąsiuvinį kūrėme šiek tiek kitaip nei pasakų knygelę. Jis skirtas kiek vyresniems skaitytojams – 1–4 klasių mokiniams. Mums puikiai pavyko suderinti dvi stichijas – literatūrinį tekstą ir meilę matematikai.
„Pikselių era: ar pavyčiau tiranozaurą?“ nepanašus į įprastus mokyklinius pratybų sąsiuvinius jau vien dėl to, kad visas užduotis jungia viena istorija. Ji skatina smalsumą, atkaklumą siekiant tikslo.
– Ar niekada negalvojote skleisti savo idėjas seminaruose ar paskaitose?
– Su vaikais susitinkame, rengiame pamokėles, paskaitas, pristatymus. Atvažiuojame į mokyklas, bibliotekas, darželius – visur, kur tik kviečia.
– Kur semiatės įkvėpimo naujiems kūriniams?
– Kuo daugiau mąstai, keliauji, žvalgaisi aplinkui, tuo daugiau minčių šauną į galvą. Įkvėpimo ieškome vaikų kasdienybėje, žaidimuose, pokalbiuose. Daug galima iš jų išmokti, nes jų fantazija – beribė. Viską tekste galima paversti nuotykiu, tačiau svarbiausia – spręsti problemas. Pradedame nuo matematikos mokymosi problemų ir jas švelniai perpiname su socialinėmis temomis: vienatvės, baimės, draugystės, patyčių ir t. t.
– Gal jau turite ir ketvirtosios knygelės viziją?
– Tiesą sakant, turime penktosios knygelės viziją, ji jau pradėta. Tai bus knygelės „Jei mėnulis būtų nulis“ tęsinys, o ketvirtoji jau atiduota leidyklai. Tai – užduočių knygelė, skirta skaičių pasakų skaitytojams ir klausytojams. Beliko sulaukti, kol iliustratorius ir redaktorius atliks savo darbą. Gavome nusiskundimų, kad vaikai jau išsprendė visas užduotis, perskaitė pasakas, tad nusprendėme rimčiau kibti į darbus.
– Dėkoju už pokalbį.
Projektą iš dalies remia
Be galo džiaugiuosi šiomis merginomis, jų gražiais darbais, idėjomis ir entuziazmu tam, ką daro. Sėkmės Jums kuo dideliausios 😉