Apie „drugelio efektą“, arba kodėl man turi rūpėti tirpstantys Arkties ledynai?

Pandemija, karantinas, lėti vakcinacijos tempai (įdomu, kada skiepų sulauks neprioritetinės grupės, jeigu senjorai dar nepaskiepyti?), todėl vėl ir vėl karantinas – ar gali tokiame kontekste kam nors rūpėti kažkokia tolima Arktis? Kaip niekad sparčiai tirpstantys ledynai? Nuobodu ir neaktualu, sakysite, nes ką gi tai bendro turi su mūsų kasdienybe? Su akcijomis jautienai ar sviestui, Rokiškyje statomu „Lidlu“, šaltu pavasariu, siautėjančiais vėjais? Gal ir neturėtų, jei ne garsusis „drugelio efektas“. Turbūt girdėjot klasika tapusią frazę apie tai, kad „drugelio sparnų plazdėjimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase“?

Ir COVID atrodė tolimas, neaktualus, mums nepavojingas – kol buvo kažkur ten, Kinijoje. Todėl Rokiškio valdžios delegacija drąsiai važiavo stiprinti bendradarbiavimo saitų. O vėliau, kai vizitas buvo net pamirštas, testuojant aptikta, kad kai kas iš delegacijos, nei neva sirgęs, nei kontaktavęs su sergančiaisiais, jau turi antikūnų. Iš kur?

Taip ir Arkties ledynai – kol mano kiemo, lauko, namo nesemia, tegul tirpsta, kodėl man turi tai rūpėti? Deja, turi, nes tai susiję su klimato kaita, su tais pačiais stipriais vėjais, kokių, kaip dažnas pripažįsta, anksčiau nebūdavo, su ūkininkus į neviltį varančiomis sausromis, su medžių kirtimais, su atliekų rūšiavimu, su vartojimo įpročiais, vadinasi, ir su kiekvieno iš mūsų kasdienybe. Ir dargi su virusais. Arkties amžino įšalo zonoje buvo aptiktas 30 tūkst. metų senumo virusas. Šis atradimas privertė mokslininkus sunerimti, kad kylanti temperatūra kartu su ledu atitirpins ir ten slypinčius mirtinus virusus bei paskatins senovėje siautusių ligų plitimą. Kaip įsitikinome, kova su virusais net šiais pažengusių technologijų laikais – tikras iššūkis.

Todėl tai, kaip mes elgiamės kasdienybėje, labai atsiliepia, kokiu tempu tirpsta ledynai Arktyje. O kasdienybėje, ko jau ko, bet šiukšlių tikrai netrūksta. Nuo jų ir pradėkime, nes tai – vis dar problema. Ne, ne todėl, kad rokiškėnai būtų nesąmoningi, neišprusę, abejingi ar piktybiški šiukšlintojai. Anaiptol. Bendras vaizdas – Rokiškis švarus miestas. Ir miškai dar sąvartynais nepaversti, nepalyginsi su gražiaisiais Varėnos pušynais, kur galėdavai užtikti kvapą gniaužiantį vaizdą – kalnus šiukšlių. Žinoma, visko pasitaiko ir čia – po nakties kažkur miške vis dar išdygsta padangų kalnas, o bendruose konteineriuose, tarkim, prie kapinių, bando išsitekti koks senas paslapčia atgabentas baldas. Vis dėlto daugelis to nebetoleruoja, apie tai stengiasi pranešti atitinkamoms tarnyboms, skambučių sulaukia ir „Gimtasis…“, patys sąžiningai stengiasi rūšiuoti atliekas ir tikisi to paties iš kitų. Tiesa, „Rokiškio komunalininko“ vadovo nuomonė kiek kitokia – sako, kad  rkiškėnų įpročiai vis dar nesikeičia, todėl konteineriai pilni neišrūšiuotų atliekų. Bet komentatoriai neliko skolingi – priminė, kad pirmiausia pati įmonė turėtų stengtis laiku išvežti atliekas, kol jos iš perpildytų konteinerių nepasklido po visą aplinką. Ir ne maišus atliekų rūšiavimui dalinti, o pasirūpinti stacionariais rūšiavimo konteineriais.

Kitaip tariant, žmonėms turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos atliekoms rūšiuoti, tik tuomet galima reikalauti, kad jie tai darytų.

Apie tuos rūšiavimo maišus. Pirmiausia juos vietoj prašytų rūšiavimo konteinerių gavo kaimiškos vietovės. Žmonės pasipiktino – kur tuos bene 100 l talpos maišus su atitinkamos rūšies atliekomis laikyti? Namuose, kol susikaups atitinkamas kiekis? Kieme, kur šunys ar lapės ištampys? Todėl tikėtina, kad daug kas tokio rūšiavimo ir nepraktikuoja, nes absurdiškai nepatogu.

Susidūriau ir aš su tokiu atveju. Mūsų netradicinis daugiabutis bendrų rūšiavimo konteinerių neturi, arti kažkur – taip pat nėra. Kiekvienas naudojasi individualiais mišrių atliekų konteineriais. Ir štai gauname po vieną rūšiavimo maišą – tik stiklui. Kodėl tik stiklui? Jokio logiško paaiškinimo. Žinoma, priklauso nuo vartojimo įpročių, tačiau aš asmeniškai stiklo išmetu labai mažai. Tai kiek laiko turėsiu kaupti tokią talpą ir kur man tą maišą su stiklu laikyti? O kur dėti plastmasę? Jeigu esi sveikas, vairuojantis, žinoma, sukauptas atliekas gali išvežti į kitur miesto erdvėse stovinčius rūšiavimo konteinerius, o jeigu ne?

Tas pats ir prie kapinių – rūšiavimo konteinerių, skirtų atitinkamoms atliekoms, nėra, todėl visi viską į bendrą krūvą ir verčia. O kai netvarka, kai atliekos virsta iš konteinerių lauk, netrunka tuo pasinaudoti ir piktybiški šiukšlintojai, išversdami čia su kapinėmis nieko bendro neturinčių atliekų.

Taigi viskas susiję kaip tas drugelio sparnelių plazdėjimo efektas – ne tik mūsų visų sąmoningumas, kasdienė elgsena ir požiūris, bet ir tam palankios ar nepalankios sąlygos.