Ar jūs rimtai?

„Ar jūs rimtai?“ – klausia redakcijos žmogus, viena ausim girdėjęs, kad šiuos kenkėjus ir mirtinų ligų platintojus tuoj reikės saugoti… Nebebus galima dėt kvapais parazitus viliojančių lipnių juostų, akimirksniu suveikiančių mirtinų nuodų… Pasakoja, kad veterinarijos vaistinės baigia išparduot veiksmingų nuodų likučius. Mat, sako, kažkokios direktyvos, gyvūnų teisių gynėjai pasisako prieš nehumanišką elgesį… Reikės kažkaip kitaip nuo pelių ir žiurkių gintis… Krizena pašnekovas. Gal, sako, žiurkes reikės užkutenti… Teko išbandyt lipnias juostas tarakonams gaudyt. Turbūt ir su jais teks elgtis humaniškai. Pagal tokią logiką greitai nebegalėsi įsisegusio uodo pliaukštelėt ranka… Nes žudai. Visa, kas gyva gamtoje, turi teisę gyventi…

Bet ne apie marazmus…

Spalio 2-ąją šalies policija šventė Angelų sargų dieną. Dėl pandemijos šiemet tyliai ir kukliai. Komisariatuose labai didelė užkrato grėsmė. Rokiškio pareigūnai sako, ne šventės galvoj. Sudaryti grafikai, kad vieniems pareigūnams iškritus liktų kam dirbti. O darbo artimiausiu metu daug. Ant nosies – rinkimai, pareigūnai stiprina kontrolę… Vieno rajono komisariatas dėl užkrato jau dirba nuotoliniu…

Spalio 5-ąją – Mokytojų diena. Pedagogai dar pavasarį patyrė, koks darbas su vaikais iš namų. Juodupės gimnazija rugsėjyje pirmoji Lietuvoje dviem savaitėms perėjo prie mokymo iš namų, užsikrėtusiųjų ir besiizoliuojančių šalies mokymo įstaigose – gerokai per tūkstantį. Pedagogai mala į miltus Vilniaus valdžios kritiką, kad mokyklų vadovai neužtikrina srautų atskyrimo. Kaip užtikrinsi, jei beveik visi ryte suguža pro tas pačias paradines duris, tais pačiais tualetais naudojais, toj pačioj valgykloj valgo. Jei kolektyve ar vaikų būryje nors vienas susirgo – uždaromos ištisos klasės.

Bet ne visiems tokios pačios taisyklės… Vilniaus universitetas, kurio vienas darbuotojas užsikrėtė, nuslėpė faktą… Mat jį paviešinus į universitetą nebebūtų įžengęs Lietuvoje viešėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su žmona… Būtų tekę atšaukti universitete suplanuotas iškilmes. Yla išlindo tik garbingiems svečiams išvažiavus.

Vieša paslaptis, kad dalis darbdavių ir įstaigų vadovų stengiasi nutylėti faktus apie užsikrėtusius ir kontaktų turėjusius darbuotojus. Nes pranešus laukia didelės ceremonijos: nuo viešumo iki darbuotojų izoliacijos ir kitų trikdžių. Kiek užkrato „vaikšto“ gatvėmis, parduotuvėse – Dievas Tėvas težino… Net Seimo rinkimų prievaizdai ir organizatoriai abejoja, ar pavyks gauti saviizoliacijoje esančių ar nuo koronos namuose besigydančiųjų prašymus balsuoti namuose. Žmonės bijo tapti visuomenės atstumtaisiais. Nes toks mūsų mentalitetas… Esame nepakantūs COVIDU sergantiems…

Rudenį suskaičiuosim viščiukus. Spalio 11 d. Seimo rinkimai įvyks, kaip sakoma, „bet kokiu oru“. Nes valstybė negali egzistuoti be valdžios. Net jei rinkimų komisijos dėl koronos byrės (jos jau dabar, likus savaitei, krenta kaip rudenį lapai). Eisim rinkti 141. Iš didžiulio pulko labai geručių, giesmeles giedančių (konkurencija – į vieną vietą 12).

Septyniolikos rinkimuose dalyvaujančių partijų programose nupieštas būsimas gyvenimas Lietuvoj, kokio nėra net stebuklinėse pasakose. Beveik visos – į vieną dūdą. Visiems visko duos, pridės, gerbs ir mylės. Sugrąžins iš emigracijos, prikurs gerai apmokamų darbo vietų, atpigins maistą, suklestės kaimai… Dar bus valstybinis bankas, valstybinės vaistinės (nesvarbu, kad tuoj bus priverstos užsidaryti vaistinės kaimuose). Atidžiau tuos pažadus patyrinėjus „išlenda“ vos vienas kitas skirtumas. Ryškiausias – dėl kanapių ir gėjų bei lesbiečių santuokų (partnerystės) įteisinimo.

Prieš kiekvienus rinkimus scenarijus – senas kaip pasaulis: klausimų–atsakymų vakarai („debatai“) užgula televizijų eterį. Per skirtą minutę pridusę kandidatai išpyškina savo poziciją kaip mintinai išmoktus poterius. Daug debatų stebėjau… Politikų galvos po skafandrais, tiksliau, jų mintys – kaip klonai.

Kandidatų debatus Rokiškyje organizavęs jaunimas skaudinosi, kad iš aštuonių mūsų kandidatų atvyko tik trys. 500 žmonių talpinančioje salėje užsėsta buvo vos trys dešimtys kėdžių. Daugiausia – senjorų. Todėl natūralus klausimas, ar tų debatų apskritai reikėjo, jei į juos spjovė juos organizavęs jaunimas? Bet pliusiukas, kaip sakoma, pasidėtas… Kandidatams ir žiūrovams nekainavo…

Bet už dyka tik sūris pelėkautuose. Rinkimams (kandidatams pristatyti) skirta daug milijonų. Nes tauta turi žinot, ką renka…

Lietuvoje pinigų yra. Daug. Prieš rinkimus juos, didesne dalimi valstybės pasiskolintus, skubama išdalint. Medikams pamėtėjo po 200 eurų. Už darbą per karantiną. Poilsiauja jie dabar. Mokytojams irgi duos. Bet tik po 100 eurų. Taigi šie… poilsiaus kukliau. O bedarbiams – visą pusmetį, iki pat metų pabaigos, kas mėnesį po 200. Kad šie… darbo neieškotų… Taip valdžios dosnumą įvardijo iš darbo bėgančių žmonių sulaikyti nebegalintys verslininkai ir seniūnijos, nebeprisišaukiančios prie viešųjų darbų. Kam dar duos? Ai, dar pensininkams, po 13-ą pensiją. Mat jie, pagal šalies rinkimų statistiką, tebėra aktyviausi balsuotojai. Kad būtų ką ant Kalėdų stalo padėt. Jeigu suspės. Mat nežinia, ar po rinkimų dosnieji „valstiečiai“ išliks valdžioje. Bet pažadėt spėjo…

Visai neseniai vienoje svetainėje perskaičiau Rokiškio verslininko mintis, susijusias su rinkimais. Jo idėja – reikėtų tėvams suteikti rinkimų balso teisę už savo vaikus, neturinčius 18-os metų. Motyvas – pagal įstatymus tėvams už nepilnamečius vaikus tenka visa atsakomybė. Išskyrus balsavimą rinkimuose. Pavyzdžiui, anot idėjos autoriaus, viena tris vaikus auginanti mama turėtų rinkimuose 4 balsus.

Neįsivaizduoju, kaip tokia rinkimų sistema galėtų veikti, net nežinau, ar kur pasaulyje yra tokia praktika. Į galvą lenda seni prisiminimai, kai sunkmečiu tėvai galėdavo parduotuvėj nusipirkti miltų pagal šeimos galvų skaičių. Popierėlį išduodavo apylinkė… Tris kartus perskaičiau tą straipsnį. Bet nesupratau…

Ar jūs – rimtai?