Hamletas sprendė klausimą, būti jam ar nebūti. Rokiškio miesto „Pušyno“ bendruomenė sprendžia: būti ar nebūti Skemų grupinio gyvenimo namui (GGN) P. Jakšto gatvėje. Kažkada dievai jau nulėmė Skemų socialinės globos namuose gyvenančiųjų likimą. Dabar minėta bendruomenė sprendžia dešimties tų žmonių gyvenamosios vietos likimą. Sprendžia jauna, energinga bendruomenė, oficialiai teigianti, kad neprieštarauja prieš naujakurius (neįgaliuosius), tačiau baiminasi dėl jų saugumo, todėl reikalauja, kad pirmiau gatvėje atsirastų infrastruktūra – asfaltas, apšvietimas. Dėl to kovoja. Kova iš kryžkelės („Gimtasis…“, liepos 9 d., „Aistros dėl neįgaliesiems skirto namo statybų – tarpininko vaidmens imasi savivaldybė“) persikėlė į rajono savivaldybę. Kova kėsinasi brautis į ministerijų kabinetus.
Tačiau šiose diskusijose dažnai iš visuomenės lūpų išsprūsta žodžiai „netyčiukai“. Jie prasimuša į paviršių ir krenta į akis kaip juodi siūlai, kuriais susiūtas baltas drabužis. „Netyčiukai“ išsamesni už oficialius teiginius.
Pirmas „netyčiukas“. Sakoma, atsikėlus neįgaliesiems, kris aplinkinių sklypų ir namų kainos. Na, jeigu juos įsigijote norėdami brangiau perparduoti, vadinasi, pralošėte. Tokiame „versle“ visko pasitaiko, užjaučiu (o kokio velnio jaudintis dėl tų sklypų, kurių dar niekas nenupirko?).
Antras „netyčiukas“. Sakoma, atsikėlus neįgaliesiems, čia nebesikurs jaunos šeimos, tad kvartalas pasmerktas gaivaliojimuisi.
Trečias „netyčiukas“. Sakoma, kad neprieštaraujama neįgaliųjų įsikūrimui, bet globos namų direktorius, prieš rinkdamasis Nacionalinės žemės tarnybos siūlomus sklypus, privalėjo atsiklausti visų kvartalo gyventojų, ar jie sutinka priimti neįgaliuosius.
„Netyčiukų“ sąrašą būtų galima tęsti, tačiau tam prireiktų papildomo spaudos lanko…
Taip, visuomenėje gajus mąstymas, kad gyventi šalia neįgaliųjų – ne prestižas. Visai kas kita būtų kaimynas prezidentas, pirmininkas, direktorius, banko valdytojas ar TV ekrano veidas (geriausia – neišėję į pensiją, jauni, vairuojantys „nuliovą“ automobilį, turintys akinančiai baltą šypseną mažiausiai už keliolika tūkstančių ir kitų „privalumų“). Tokie kaimynai – tai jau lygis! Jeigu kokioje nors apšepusioje gatvelėje įsikurtų influenceris (dabar taip madingas nuomonės formuotojas), ji bemat taptų pasaulio centru vietinei faunai, o gyventi kaimynystėje būtų pats aukščiausias pasiekimas – lygių lygis! Visuomenė tokius kaimynus priima pagarbiai, nes jie (visuomenės akimis) – jėga. Pasikalbėti su jais akis į akį – garbė. Svečiuotis pas juos – tai tas pats, kas tikinčiajam gauti visuotinius atlaidus. Tokiems kaimynams niekas neprikaišiotų, kad nesibeldė į kiekvienas duris ir nepaprašė leidimo apsigyventi toje gatvėje. Tačiau dalis visuomenės neįgaliesiems kelia „aukštesnius“ reikalavimus – už juos atsakingieji privalėjo atsiklausti, ar galima čia įkelti koją. Kodėl taip atsitinka, galėtų panarplioti psichologai.
Bendruomene, ar pastebėjai, kad susirinkime savivaldybės salėje šalia Jūsų sėdėjo ir žmonės iš Skemų. Tie patys, kurie galbūt apsigyvens Jūsų gatvėje, t. y. taps kaimynais? Įvairiais klausimais kamantinėjamas globos namų direktorius dukart atkreipė Jūsų dėmesį, kad jie čia. Ar bent akies krašteliu žvilgtelėjote į juos, būsimus (galbūt) kaimynus? Ar nekilo noras paklausti, kaip jie jaustųsi tarp Jūsų gyvendami? Išgirdau tik garsiai mestą eilinę frazę: „Nežaiskite neįgaliųjų korta!“ Ar jautėt iš jų kokią nors grėsmę, nuo kurios reikėtų atsitverti tvora ir saugos tarnybomis (ar namą juos tvora, o neįgaliuosius, kaip psichiatrijos ligoninėje, ganys apsauga – buvo vienas Jūsų keliamų klausimų per pirmąjį susirinkimą)? Galbūt po šio susirinkimo apspitote juos ir susipažinote? Nesimatė. Apgulti buvo tie dalyvavę politikai, kurie turi galią pramušti kelius į ministerijas ir pan. Didysis „Aš“ ant akių užtraukė tokį tankų šydą, kad nebeįžiūrite mažesniųjų? Mažesniųjų, kurie birželio12 d. kvietė „Pušyno“ bendruomenės pirmininką pas save į svečius pavakaroti į pirmąjį grupinio gyvenimo namą, esantį Kęstučio gatvėje. Tuomet kažkas neįtiko ir į raštišką kvietimą neatsiliepta. Argumentai, kas neįtiko, keitėsi: tai per vėlai gautas kvietimas; tai neturėta laiko; tai kviesta ne į dalykinį susirinkimą, o į „kažkokią vakaronę“; galop – „pasirašyta kažkokio Girštauto, ką mes žinome, kas jis toks“ (pasakyta garsiai, oficialiai per pirmąjį susirinkimą liepos 3 d., nors kvietime nurodytos pareigos). Tačiau kai bendruomenei prireikė „tą kažkokį“ kviestis į susirinkimą, buvo surasti jo kontaktai. Taip, kvietė ne į dalykinį susitikimą, o į pavakarojimą su GGN naujakuriais ir jų vokalinio ansamblio dainomis. Kitaip sakant, pakvietė susipažinti. Nuo ko prasideda pažintis? Nuo žodžio „labas“ ir vardo įsiminimo, o tada gali būti sprendžiami ir kur kas rimtesni reikalai, kurie, tikiu, eitųsi daug sklandžiau nei dabar, juk dažnai svarbu ne tai, kas pasakyta, o kokiu tonu pasakyta.
Baigdama pacituosiu Kęstučiu pasivadinusio skaitytojo komentarą „Gimtojo…“ internetinėje svetainėje: „Kas negerai tiems žmonėms? Kam čia tas cirkas? Gyvenu netoli Kęstučio gatvėje esančių namų, nulis problemų išvis.“
Visi trina rankomis tik greičiau prakišti integracija kol dar nespėjo visi atsitokėti, kur kiša Europa pinigus. Skemu pensionatas renuovuotas nesenai pritaikytas tiems žmonems sukišta nemažai pinigų, kad jie ten jaustųsi gerai. O dabar še tau, dirbi stataisi, o valstybė iš tavęs pyst ir pasityčiojo. O redaktorei direktorius maišą auksinių pažadėjo už tokią poema.
patarimas visiems bijantiems kaimynystės- išpirkite visus laisvus sklypus ir namus savo kvartaluose ir būsite tik jūs. LT aplamai naujakurių nekenčia, net jei ir … prezitentai būtų.O šiaip tai gaila tų neįgaliųjų, nes jie projektėlių įkaitai. Mano nuomone ne taip jau lengvai į tuos Skemus patalpina. Vadinasi žmogui gyventi savarankiškai yra sudėtinga. O dabar išmėtys ir užmirš. Tai kam juos tada apgyvendino tuose globos namuose, jei jie gali savarankiškai gyventi- duokite tokiems žmonėms būstus iki tų Skemų. Pasklidę po bendruomenes jie tikrai lengviau integruosis ir kaimynai nesišiaus.Tai mano nuomonė.
Pasidomėkite visų pirma informacija pilna, ir tada komentuokit, čia taippat ir žurnalistei linkėčiau to. Didžioji teisėja. Iš pavardės matosi kad nelabai laimingas žmogus, ir lieja savo kažkokį pykti nežinodama tikros informacijos.
Gerai ir taikliai parašyta! Pritariu !