Politikos medus

Arūnas Augutis

Politika yra pats keisčiausias dalykas pasaulyje. Niekas negali suprasti, kokios nežemiškos jėgos traukia ton politikon. Kaip medus. Kaip magnetas. Kaip juodoji skylė. Politikų yra visokių: vyrų ir moterų, senų ir jaunų, aukštų ir gražių, storų ir praplikusių, garbanotų ir barzdotų. O ir partijų atrasite visą spalvų paletę: nuo dešinės iki centro, o paskui nuo centro iki kairės. Suklasifikuoti ir sudėlioti politikus į ideologines lentynėles būtų Heraklio vertas darbas, bet šiandien norisi pakalbėti apie kitokius dalykus. Visokio gero tose partijose atrasime, bet gimtojoje Lietuvėlėje per tris Nepriklausomybės dešimtmečius evoliucija suformavo tris pagrindinius politikų tipus: „migrantai“, „ištikimieji“ ir „gelbėtojai“.

„Migrantas“ yra politikas, kuris keičia partijas, atsižvelgdamas į metų laikus ir rinkimų tvarkaraštį, į vėjo ir politinių skersvėjų kryptį bei Mėnulio fazes ir visuomenės nuomonę. Politines pažiūras toks keičia kaip pirštines: vienas supurvino, išmėšlino, ištapšnojo tuojau pat įstoja į kitą partiją, turinčią visai kitokią politinę ideologiją, ir, atrodo, pradeda politinę veiklą nuo naujo, švaraus, balto lapo, o pats jaučiasi toks šviesus, švelnus, pūkuotas ir nekaltas tarsi triušiukas iš animacinio filmo vaikams. O tų „naujų, baltų lapų“ prisirinktų tiek, kad išeitų išleisti vidutinio storumo romaną apie meilę aukštiems postams, politinei galiai bei įtakai ir pinigams. „Migrantai“ yra politiniai paukščiai feniksai. Jie ne tik kad nesudega politinių skandalų ugnyje, bet atgyja atsinaujinę ir sutvirtėję. Jie nenuskęsta korupcijos liūnuose, tik iki soties prisimurkdę nulupa nuo savęs purvo sluoksnį ir, lyg niekur nieko, su kita partija šturmuoja politines aukštumas.

Yra kitokių partijų ir kitokių partijos narių. Tai – „ištikimieji“. Žiūrėk, partija ėmė gesti (pagal taisyklę: kaip žuvis – visada nuo galvos): ėmė nepaisyti demokratijos, žmogaus teisių, viešumo principų, ėmė veltis į korupcijos, nepotizmo skandalus, kol visai pašvinko ir supuvo, o partijos vadas pabėgo į užsienį. Nepaisant to, ištikimasis narys demonstruoja priklausomybę savo politinei ideologijai, laikosi už tokios partijos tarsi gelbėjimo rato, nors visas iki kaulų čiulpų persmelktas baisios smarvės. Čia kaip toje istorijoje su „čemodanu“ be rankenos: nešti jau nepakeliamai nepatogu, o numesti gaila, nes šitiek sveikatos padėta benešant. Kai „ištikimasis“ nusprendžia lagaminą be rankenos išmesti į pakelės griovį, dažniausiai jis tampa „migrantu“, nes tikras politikas be politikos neišgyvena.

Jei politikas nepriklauso pirmoms dviem grupėms, tada jis tikrai yra „gelbėtojas“. Gelbėtojas visada yra šviežias kaip agurkas, išdygęs netikėtai lyg raudonikis po lietaus, be politinės patirties ir praeities. „Gelbėtojai“ dažniausiai ateina į politiką iš egzotiškų profesijų. Ko tik tarp jų nerasi? Šoumenai, sportininkai (įskaitant ir galiūnus), ubagų karaliai, lakūnai, suvirintojai, o labiausiai tarp „gelbėtojų“ paplitę humoristai. Jeigu „gelbėtojas“ užsikrečia politiko virusu, tai gyja sunkiai. Po visų cirkų, kuriuos šie išrinktieji iškrečia būdami valdžioje, rinkėjai anksčiau ar vėliau nuo jų nusigręžia, o tada „gelbėtojai“ pakimba ore, kol nukrenta ant kietos žemės tarsi obuoliai. Tada tuos, kurie ne visai perpuvę, surenka į savo gretas kitos partijos.

Sudėtingas procesas ta politika. Ne kiekvienas gali savo noru į šitą vežimą įsikinkyti ir tempti. Kiekvienas lietuvis žino, kad daug žmogelių tempė. O ar žino, kiek patrūko betempdami? Nepaisant to, ateinančiuose rinkimuose norinčiųjų daugiau kaip 14 tūkstančių.

Čia pareigingas rinkėjas manęs paklaus:

– Tai apie ką čia tauziji? Tamsta siūlai nebalsuoti? Agituoji prieš Lietuvos Konstitucijoje skelbiamą piliečio pareigą?

Atsakau:

– Per savo gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje nepraleidau nė vienų rinkimų ir nė vieno referendumo. Manau, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo balsuoti rinkimuose ir agituoju visus atlikti šia pareigą. Mano rinkimų principas paprastas – balsuoju už geriausią man kandidatą, o jei nerandu geriausio, balsuoju prieš blogiausią.

Ką pasirinkti? Spręskite patys…