Situacija dėl valstybinių miškų sistemos pertvarkos kaista iki raudonumo. Aplinkos ministerijos (AM) parengtam reformos projektui priešinasi miškininkystės mokslininkai, urėdijos, buldozeriu stumiamą reformą kritikuoja regionų savivaldybių vadovai ir ministrą delegavusios „valstiečių“ frakcijos Seimo nariai.
Kovo 3 d. Panevėžyje susitikims su ministru Kęstučiu Navicku konstatuota: ministerijos parengtas projektas – be stuburo ir visiškai „žalias“, ministras neturi atsakymų į esminius reformos klausimus. „Gimtasis…“ pateikia diskusijos, kurią organizavo Seimo narys Jonas Jarutis, ištraukas.
J. Jarutis: – Šis susitikimas su ministru surengtas tam, kad galėtume pasikalbėti akis į akį ir gauti atsakymus, dominančius visuomenę, miškininkus ir savivaldybių vadovus: kaip AM parengtas reformos projektas paveiktų veiklą miške, socialinę ir verslo aplinką regionuose, kaip bus su urėdijų darbuotojais, kokią įtaką pertvarka turės miško pajamoms? (J. Jarutis prašė diskusijos dalyvių vengti mažiau reikšmingų detalių, o koncentruotis į esmines pertvarkos problemas).
K.Navickas: – Nuo praėjusio trečiadienio ši reforma ne vien AM, bet ir Vyriausybės, pritarta įstatymo pataisoms Vyriausybės pasitarime. Taip pat ši reforma rengiama atsižvelgiant į prezidentės išsakytas gaires. Vyko miškininkų suvažiavimas, aistrų buvo daug, nepagarbos ministrui – taip pat. Suprantamas miškininkų nerimas, tačiau nesuprantama, kai sakomos emocijos ar nepagrįsti reikalavimai.
Siekėme ir sieksime didesnės naudos ir grąžos valstybei bei visuomenei. Per vieną įmonę net ir regionų plėtroje yra galimybė darbus optimizuoti: kur nedarbas mažas, nenaudoti našios technikos, kad išsaugotume darbo vietas, o prie urbanistinių centrų, kur nedarbas maža, naudoti brangią techniką, kurią miškininkai turi. Tai ne mūsų sugalvotas mechanizmas, puikiai taikomas Suomijoje.
Yra kaltinimų, kad nebus atskirta politikų įtaka įmonei (VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ – aut. past.), kad vieną urėdą lengviau papirkti nei 42. Bet daug paprasčiau stebėti vieną nei 42. Dėl politinės įtakos: valdyba keturių nepriklausomų narių, plius trys, nesusiję su medienos verslu, ir eliminuojant politikų kišimąsi į valdybos formavimą.
Dėl priekaištų, kad yra atstovaujama didelių medienos įmonių interesams: dabartiniame etape apie prekybą apvaliąja mediena net nekalbame, projekte siūloma, kad prekybą apvaliąja mediena tvirtintų ne aplinkos ministras, o Vyriausybė. Einame socialiai atsakingu keliu, čia ekonominiai rodikliai ne patys svarbiausi. Jeigu mes kasime apkasus taip giliai, neturėsime, su kuo dirbti.
Anykščių vyriausiasis inžinierius Giedrius Pipiras: – Kuriama viena įmonė. Urėdijų darbuotojai bus atleisti ir vėl pakviesti. Kaip visa tai vyks? Naujos įmonės valdyba gali juos priimti ir nepriimti.
K.Navickas: – Darbuotojų atleidimo lapeliai nenumatomi. Reforma vyks jungimo principu.
Kupiškio vicemeras Aurimas Martinka: – Prieš šį posėdį buvau susitikęs su eiliniais miškininkais. Tikėjausi iš Jūsų, bet taip ir neišgirdau, kokiu principu bus atrinkti žmonės, kuriuos atleisti? Girininkijoje dirba 5–6 darbuotojai, jie nežino, koks likimas jų laukia? Jūs televizijos laidoje sakėte, kad visiems bus įteikti atleidimo lapeliai, dabar sakote, kad lapelius gaus iki 400 darbuotojų. Bet neaišku, kokiu principu… Būtų labai gerai išgirsti konkrečiai, nes visuomenėje tvyro įtampa. Man, kaip savivaldybės atstovui, svarbu žinoti: jei mažėja urėdijų ir jų funkcijų, kas bus su darbuotojais ir urėdijų infrastruktūra, ar nereikės ministerijai ieškoti lėšų pastatų priežiūrai, kas rūpinsis miškų keliais, kurie ir šiandien nėra labai geros būklės. Kas laukia mažųjų medienos gamybos ir perdirbimo įmonių, kaip jos įsigys medienos? Jūs kopijuojate Latvijos pavyzdį, kurioje medienos aukcionų dalyvių liko mažai: Lietuvoje dalyvauja apie 600, Latvijoje – apie 40. Kokių sulauksime socialinių padarinių? Kalbate apie socialiai orientuotą ekonomiką. Sakote, reformos projektą patvirtino ministerija, pritarė Vyriausybė. Bet susidaro įspūdis, kad neaišku, kam pritarė ir ar yra koks aiškus reformos griautis, kuriam galima pritarti ir jį išviešinti?
K.Navickas: – Jeigu neaišku, kam pritarė Vyriausybė, dar kartą sakau: vienos įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ steigimui jungiant 42 urėdijas, Generalinę urėdiją ir Miškų tarnybą. Tai pirmas žingsnis, nuo kurio prasideda procesas. Jeigu Seimas pritaria, įmonė bus įsteigta 2018 m. sausio 1 d. ar 2017 m. gruodžio 31 d. Nebus atleidžiamas nė darbuotojas vienas, jeigu nebus susikompromitavęs. Patikros filtras bus privalomas visiems.
Rokiškio miškų urėdijos Juodupės girininkas Rytis Andriuškevičius: – Dėl miškininko profesijos perspektyvų. Teigėte, dalis atleidžiamų specialistų gali būti perkvalifikuoti. Ką dabar daryti miškininkystės ketvirto kurso studentui?
K.Navickas: – Kada taip sakiau, jūs kalbate, ko nesakiau..
Rokiškio vicemeras Egidijus Vilimas: – Televizijos laidoje sakėte.
K.Navickas: – Dėl perkvalifikavimo. Yra vienas dalykas, kuris neapspręstas, nes tai susiję su saugomų teritorijų būsima pertvarka. Nenorime, kad būtų dubliuojama kontrolė miškuose. Miškų tarnyba turi labai nedaug kontroliuojančių žmonių. Bet čia dar nėra sprendimo…
Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas: – Regionų pakraščiuose, kur didelis nedarbas, sakote, našią techniką paimsime… Tai teks dirbti rankiniais pjūklais? Vidaus reikalų ministerija irgi vykdė sistemos pertvarką, tačiau pirma įgyvendino pilotinį projektą keliose savivaldybėse. Kodėl su urėdijomis taip negalima? Galvoti reikia ne tik apie miškų ūkio, urėdijų, urėdų reikalaus, juk ekonomika „išeina“ į aplinką. Toje aplinkoje – ir malkaujantis kaimietis, ir šienaujantis darbuotojas, ir mažos įmonės savininkas. Kaip ministerija prognozavo? Kokią naudą iš reformos mato, kiek daugiau pinigėlių bus?
K.Navickas: – Reikia nepamiršti, kad už mano nugaros stovi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri mane paskyrė. Jos programoje įrašyta regioninė politika. Jeigu būtų Liberalų sąjunga, tada kalbėtume visai apie kitus skaičius ir kitokią ekonominę naudą. Mes norime ir greičiausia paliksime mažus pardavimus 25 filialuose ar kažkokių kitų veiklų, kurių reikia normaliam darbui. Reikia šnekėtis.
J.Jarutis: – Viena pagrindinių miškininkų baimių – centralizavus pardavimus, mažiesiems pirkėjams liks nevertinga mediena. Su miškų urėdija susijusios keliolika įmonių. Su Rokiškio rajono urėdija yra susiję per 150 žmonių: medieną perka, kerta, šienauja… Rajonui generuojamos didelės pajamos. Sakau tai ir kaip buvęs Kupiškio meras. Palikus vieną miškus valdančią įmonę didžiuosiuose pirkimuose stambieji nusigriebs grietinėlę. Kaip ta reforma paveiks kitus?
O kur tepalų, kuro pardavimas, technikos remontas ir iš šių veiklų gaunamos pajamos bei užimtumas? Juk visi įsivaizduojame, kad nevažiuojama iš Rokiškio ar Kupiškio technikos remontuoti į Vilnių… Seime registruotas kitas miškų reformos projektas, švelnesnis, pagal kurį reforma būtų vykdoma stambinant urėdijas, paliekant jas savarankiškais juridiniais vienetais.
K.Navickas: – Negaliu atsakyti dėl medienos prekybos, kaip tai tiesiogiai paveiks mažas įmones. Turime sulaukti viešųjų pirkimų ir kitų tarnybų įvertinimo, ar neprieštaraus skaidrios prekybos principams. Dėl degalų ar remonto paslaugų negaliu pasakyti, ir dabar urėdijos jas turi pirkti per viešuosius pirkimus.
E.Vilimas: – Supraskite Jūs, ne urėdijos, o rangovai perka. Visa sistema veikia: regionų mažos įmonės teikia urėdijoms paslaugas, tose įmonėse dirba technika ir žmonės, jie gauna atlyginimus, mokosi jų vaikai…
Panevėžio urėdas Valdas Kaubrė: – Nė viename rajone nėra vienos įmonės, kuri atliktų visas medienos ruošos paslaugas. Kaip Jūs, skaidydami medienos pirkimą į kelias dalis, įsivaizduojate viešą medienos ruošos paslaugų pirkimą per visą Lietuvą? Juk čia pats didžiausias urėdijų pirkimas.
K.Navickas: – Mes strategiškai išdėliosime. Bet ranga negali būti apibrėžta savivaldybės ribose: rangovas gali būti iš bet kurios vietos, net kitos valstybės. Yra apie 1,2 tūkst. miško darbuotojų, teikiančių rangos paslaugas. Dabar 60 proc. medienos parduodama pagal ilgalaikes sutartis, 30 proc. – pagal trumpalaikes, 10 proc. lieka vietos prekybai. Šitos proporcijos šiuo etapu nėra svarstomos, šitiems dalykams pasiliekame laiko. Kai kur reikės politinio sprendimo. Pardavimo principai – kitas etapas, tai ir politinis dalykas. Iš esmės urėdijų funkcijos lieka. Kas keičiasi – tik medienos pardavimų koncentravimas per vieną įmonę.
E. Vilimas: – Mūsų rajono taryba priėmė kreipimąsi į šalies vadovus dėl ministerijos stumiamos miškų reformos, kuriai nepritaria. Ir šiandien nesupratau, dėl ko tokios reformos reikia: urėdijų veiklos rodikliai geri, ekonominis motyvas, kaip sakėte, ne svarbiausia. 1940 m. buvo fiziškai sunaikinta apie 80 proc. urėdų, tuometinės ir dabartinės reformos tikslas – sunaikinti urėdiją, kaip instituciją, ir urėdą, kaip valstybės pareigūną. Negalima leisti, kad būtų pilama tiek purvo, taip be jokio pagrindo juodinami urėdai.
A. Martinka: – Ministre, reforma parengta siekiat efektyvumo, o dabar sakote, kad ekonominiai rodikliai nėra svarbūs. Nebeaišku. Pavyzdžiui, smulkus ir vidutinis medienos apdirbimo verslas, išsilaikantis iš teikiamų paslaugų, yra visiškoj nežinioj. Ar nebūtų tikslinga į darbo grupę, rengiančią reformą, įtraukti smulkaus verslo atstovus? Jie nustumti nuo šios didelės pertvarkos, nors generuoja didesnes lėšas negu šalies energetikos įmonės bendrai sudėjus. Globali Lietuvos problema dabar sprendžiama lokaliai – vienos įmonės rėmuose. Suprantu, atsakymo negausiu…
Seimo narys Povilas Urbšys: – Visų tikslas vienas – išsaugoti miškus. Pirma patys turime atsakyti į klausimus, kuriuos keliame. Sakote: urėdijas jungiame, bet neaišku kodėl, nebus darbuotojams atleidimo lapelių, bet jie bus atleidžiami. Kokios funkcijos lieka padaliniams?
Urėdijų ūkinė veikla yra pelninga, pripažinta, kad Lietuvos miškai valdomi geriausiai pasaulyje. Jeigu kalbate apie efektyvumo didinimą, ar yra paskaičiuota, kokio rodiklio siekiame? Jūs minėjote, kad darbo grupėje, rengusioje reformą, yra vien miškininkai. Taigi yra galimybė surinkti ir gauti išsamią informaciją. Neužteks vien Seime pateikti įstatymo projektą dėl struktūros reorganizavimo, turi ateiti visas paketas. Negali būti taip: pirmame etape sukuriame naują įmonę, o vėliau – visa kita. Žmonės to neatleis. Turime laiko iki gruodžio 31 d., reformą reikia rengti ne paskubomis, ne kovo mėnesį griūnant… Jei sudarome grafiką, iki to laiko ir dirbame. Labai įdomu buvo sužinoti, kurios urėdijos yra efektyvios, kurios ne, kodėl norima palikti 25, o ne 30? Jūs minėjote Latvijos variantą. Jis mums netinka. Geriau mokytis iš kitų klaidų.
K.Navickas: – Noriu pasakyti, ypač Seimo nariams: neperspauskite mūsų ekonominiais rodikliais, bus tada Latvijos modelis. Komunikuokite, prašau, labai atsakingai. Darome auditą, konsultuojamės, gauname techninę pagalbą iš Suomijos, ir lenkų, estų. Dėl terminų: kai Seimas pritaria, kad einame tuo keliu, turime laiko pasirengti, padarome tą pirmą žingsnį – 42 urėdijų „išėmimą“ iš įstatymo, jei ne viską, nustumiame.
P.Urbšys: – Ministre, noriu, kad Jūs suprastumėte vieną dalyką. Kai mums užduoda klausimą ir negalime į jį atsakyti, kodėl balsuota taip, ne kitaip… Taip negali būti.
Seimo narys Raimundas Martinėlis: – Permainų šioje srityje reikia, tačiau ne tokių drastiškų, kokias pasiūlė AM. Visi sutinka su tuo, jog pertvarkai reikia konkretaus plano, ją galima būtų rengti etapais: mažinti urėdijų mažesnes prijungiant prie didesnių, po kelerių metų įvertinus rezultatus diskutuoti, ar reikia daugiau permainų ir kokių? Didžiausią nerimą specialistams kelia ministerijos siūlymas sukurti vieną valstybinę įmonę, kuriai būtų pavaldžios visos urėdijos kaip padaliniai be savarankiško juridinio asmens statuso. Regionams kiltų daug grėsmių: galimybė keliems stambiesiems medienos supirkėjams reguliuoti kainas ir supirkti didžiąją dalį medienos, mažėtų darbo vietų, būtų sužlugdytos smulkiosios miško ruošos įmonės, lentpjūvės, technikos pardavimo, remonto įmonės, nežinia dėl lėšų miškui atsodinti, prižiūrėti bei medienos ligos židiniams naikinti ir kt.
Gavo valdžiagyvis “zadaniją”- iš kur jam žinot, kas bus, kaip bus… reikia vykdyti ir viskas, taškas.
Kad ministras negali atsakyti į klausimus tai aišku, nes jis pats nežino ką daro…”Pasodino” jį dėl reformos į kėdę, o dabar liepia daryti tą, ko nedarytų aiškiai mąstantis žmogus, ministras net nesuvokia sitemos, kurią reformuoja tai apie kokius atsakymus eina kalba…Man jo asmeniškai gaila, po tokių žingsnių jis įsirašys į istoriją kaip bestuburė marionetė, o ne kaip asmenybė…
Nebespauskite Jūs visi to ministro, jis gi vis vien nežino atsakymų. Pasakyta- bus viena įmonė ir viskas, jokių diskusijų, jokių skaičiavimų.. Valstiečiai taip liepia.