Ar NVO atims biudžetininkų pinigus?

– Sakėte, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė jau svarsto apie biudžetinių įstaigų eliminavimą iš projektinio finansavimo.  Kultūros žmonės tai vadina tiesiai – nusišnekėjimu ir laukia, kuo baigsis šios diskusijos – išsivystys jos į rimtus reikalus, kad biudžetininkai nebegaus Kultūros tarybos finansavimo? Kodėl ta diskusija dabar apskritai prasidėjo?

– Panašu, kad diskusijai toną yra uždavęs NVO sektorius, kuris sako „kad daugiausiai yra finansuojami biudžetinių įstaigų teikiami projektai“. Aiškios Lietuvos kultūros tarybos pozicijos, kiek žinau, dar nėra, bet girdimos tam tikros užuominos dėl naujo kultūros projektų finansavimo modelio, kuris būtų arba norima, kad būtų palankesnis NVO. Gal buvo jau tam tikrų svarstymų ir praėjusios kadencijos Kultūros ministerijoje. O šios Seimo kadencijos Kultūros komitetas kartu su ministru Š. Biručiu buvo susitikę šiek tiek paliesti šią temą. Tas posėdis yra Seimo tinklalapyje. Ir jame tiek biudžetininkai, tiek NVO guodėsi neaiškiu, keistu ir panašiai Kultūros tarybos finansavimu. Nes, pavyzdžiui, tradiciniai kultūros įvykiai, tokie kaip Klaipėdos džiazo festivalis ir Trakų fanfarų festivalis, negavo finansavimo. Šiaip būtų labai blogai, jei biudžetinis sektorius negalėtų pretenduoti į Kultūros tarybos projektus. Ir ne tik dėl gaunamo finansavimo. Jis, beje, labai svyruoja. Tą patį tradicinį festivalį vienais metais gali finansuoti keturiasdešimt procentų intensyvumu, kitais – septyniasdešimt. Nuo Kultūros tarybos (KT) finansavimo priklauso ir savivaldybės kofinansavimas. Vadinasi, jei negautume KT pinigų, nebūtų ir savivaldybės prisidėjimo. Matyt, savivaldybė galvotų tada, kaip gauti lėšų, bet dabar principas yra toks – septyniasdešimt procentų projektui skiria KT, trisdešimt – savivaldybė.

– Kiek projektų per metus KT teikia Rokiškio krašto muziejus?

– Maždaug už penkiasdešimt tūkstančių per metus. Metai metams nelygūs – gali būti, kad gaus visus penkiasdešimt, o gali būti ir dešimt tūkstančių. Tačiau niekur kitur nėra jokios priemonės, kaip įsigyti vertybes, jas restauruoti, kurti inovatyvias paslaugas ir panašiai. Tai įmanoma tik Kultūros taryboje. Ten „keliauja“ ir renginiai, parodos, konferencijos, moksliniai tyrimai. Aš, tiesą pasakius, neįsivaizduoju koks NVO galėtų imtis atminties institucijoms būdingų projektų.

Tai jei neliks to KT finansavimo, po truputį tokie festivaliai susitrauks, liks vienas ar du koncertai.

 

Ar reikės atsisakyti renginių, kuriais didžiuojamės?

„Mūsų savivaldybė prie ryškiausių kultūros renginių kasmet prisideda tik 30–40 proc. Jei Lietuvos kultūros tarybos finansavimas nutrūks, savivaldybei skirti dar 50–60 tūkstančių būtų per didelė finansinė našta. Ar reikės atsisakyti kultūros, kuria didžiuojamės?“ – sako Rokiškio rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė. Jos klausėme apie šiuo metu Seime vykstančias diskusijas, kad reikėtų mažinti (arba visai atsisakyti) projektinį finansavimą biudžetinėms įstaigoms nevyriausybinių organizacijų naudai…  

Ne todėl, kad užgožia ar trukdo

Anot I. Matelienės, paskutiniame Panevėžio regioninės kultūros tarybos posėdyje buvo pristatyta informacija, kad iš visų 2024 metų Panevėžio apskrityje gautų Tolygios kultūrinės raidos paraiškų tik mažiau nei penktadalį (!) pateikė apskrities nevyriausybinės organizacijos. „Taip yra ne todėl, kad biudžetinės įstaigos jas kažkaip užgožia ar joms trukdo veikti. Regionuose NVO veiklos sritis siauresnė nei kultūros centrų, muziejų, bibliotekų. Didmiesčiuose – atvirkščiai, nevyriausybinės organizacijos stipresnės už biudžetinį sektorių“, – sakė vedėja.

Daugiau „Gimtajame…“