GR nuotr.

Birutė Dapkienė, Salų dvaro valdytoja

Žinia apie pedofiliją pribloškė.

Birutė Dapkienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvieną kartą, kai išgirstame apie vaikus, patyrusius seksualinį smurtą, atrodo, kad pasaulis trumpam sustoja. O tiems, kurie yra patyrę panašų siaubą ar matę jį iš arti, tokios naujienos sugrąžina nepakeliamus prisiminimus. Tai neužsimiršta. Tai keičia žmogų visam gyvenimui.

Pedofilija yra nusikaltimas, kuris ne tik sužaloja vaiką — jis sunaikina saugumo jausmą, pasitikėjimą suaugusiais, pasauliu, o kartais ir tikėjimu. Tai tampa našta, kurią žmogus neša dešimtmečiais. Nešu tą siaubą iki dabar …

Ir ypač skaudu, kai tokie nusikaltimai įvyksta vietoje, kuri turėtų būti ramybės ir vilties šaltinis — Bažnyčioje. Kunigas tradiciškai suvokiamas kaip ryšininkas tarp žmogaus ir Dievo, kaip moralinis autoritetas, kaip saugumo figūra. Todėl klausimas: „kaip žinoti, ar eini pas nusikaltėlį?“

Darius Baltakys,  fotomenininkas

Darius Baltakys. Asmeninio archyvo nuotr.

Ar keičia požiūrį į Lietuvą, kurioje gimiau, politikai, kurie  savo elgesiu tyčiojasi iš žmonių?

Čia panašiai kaip sakyti, kad „politika mūsų neliečia“, ir taip duoti durniui kelią iki tol, kol į tavo kiemą atskrenda kokia bombikė…Žodžiu, jei trumpai, tai ne požiūrio keitimas, o ženklas, kad reikia pagalbos.

Nesinori kažko užgauti, nes tai nėra mano tikslas. Daugelis sistemų sukurta dėl žmonių gerovės ir žmonių valdymo. Taip pat, manau, ir religijos. Ir geriausios sistemos turi spragų, bet nereiškia, kad dėl to ydinga pati sistema. Ydingi kai kurie žmonės. Juk mūsų religija, regis, nieko neteisingai nemoko.

Man apskritai 10 Dievo įsakymų – pati pagrindinė konstitucija, kurios laikantis, išnyktų begalės problemų visoje žemėje.

Na, aš už tai, kad  namus reikia išvalyti vietoje to, kad keistume juos į kitus. Tas pats ir su Lietuva, ir su religija.

„Mylėk savo artimą, kaip save patį“- vaiko išnaudojimas akivaizdžiai pažeidžia šį principą.

Čia pirma, kas šovė į galvą, bet esu tikras, kad pamokymų yra gerokai daugiau, nors realiai pakanka ir vieno.

Bet prisiminiau dar-„ Jei tavo ranka verčia tave nusidėti, – nukirsk ją“. Skamba žiauriai, nes čia, manau, skirta labiau tiems, kurie nesupranta paprastai ir aiškiai.

 

Tadas Barauskas, Seimo narys

Tadas Barauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Sunku net komentuoti tai, kas įvyko. Mano požiūris į pedofilijos skandalą vienareikšmis: kas įvykdė tokio pobūdžio sunkų nusikaltimą, privalo atsakyti pagal įstatymus. Nesvarbu, ar nusikaltimu įtariamas dvasininkas, politikas ar eilinis žmogus. Labai svarbi visuomenės teisę į teisingumą, aiškius atsakymus, bet ne mažiau svarbu atskirti konkrečių asmenų atsakomybę ir gerbti teisinį procesą. Teisėsaugos pareikšti įtarimai kunigams – labai sunkūs ir rimti, bet kaltę tvirtina ir bausmę skiria tik teismas. Dėl šio pedofilijos skandalo, neabejoju, dvasininkų bendruomenė, plačiąja prasme – bažnyčia, kaip ir visa visuomenė, išgyvena didelį sukrėtimą. Pažįstu daug kunigų, sąžiningai ir atsidavusiai tarnaujančių Dievui ir žmonėms. Neteisinga, manau, smerkti visos bažnyčios ir kunigų bendruomenės. Bet iš bažnyčios vadovų, mano manymu, turėjo būti konkretesnių atsakymų, aiškesnės pozicijos ir komunikacijos, pirmiausiai – nuoširdaus atsiprašymo.Teisingumą Lietuvoje vykdo ne Seimas, o teismai.

Lietuvoje religinių bendruomenių statusą ir lengvatas apibrėžia: Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas. Tarptautinės sutartys: Lietuva yra pasirašiusi sutartį su Šventuoju Sostu (Vatikanu), kuri reglamentuoja Katalikų Bažnyčios teisinį bei mokesčių statusą šalyje.

Kokių mokesčių Bažnyčia nemoka, o kokius mokėti privalo? Nemoka arba taikomos lengvatos: Nekilnojamojo turto mokestis (NTM): Pastatai ir žemė, naudojami religinei, kultūrinei ar labdaringai veiklai, yra atleisti nuo NTM. Pelno mokestis: Nuo surenkamų aukų ar paramos pelno mokestis neskaičiuojamas. Privalo mokėti: Komercinė veikla: Jei religinė bendruomenė vykdo ūkinę-komercinę veiklą (pvz., nuomoja patalpas verslui, valdo viešbutį ar parduotuvę), ši veikla yra apmokestinama bendra tvarka. Darbuotojų mokesčiai: Už samdomus pasauliečius darbuotojus (valytojus, buhalterius, vargonininkus) mokami visi privalomi darbuotojo mokesčiai (GPM, „Sodra“). Dvasininkų socialiniam draudimui taip pat taikomos nustatytos valstybinio draudimo taisyklės.

 

Teisiškai religinės bendruomenės yra laikomos pelno nesiekiančiais juridiniais asmenimis. Aukos ir parama: Tikinčiųjų aukos ar gauta parama nėra laikoma gautu pelnu ar prekės/paslaugos pirkimu, todėl nuo jų nemokamas pelno ar pridėtinės vertės mokestis (PVM). Lėšos, kurios gaunamos iš religinių patarnavimų ar aukų, teisiškai laikomos skirtomis organizacijos veiklai išlaikyti, o ne pelnui generuoti ir skirstyti savininkams.

Istoriškai ir praktiškai laikoma, kad religinės bendruomenės atlieka svarbią socialinę funkciją, kurią kitu atveju turėtų finansuoti pats valstybės biudžetas: Labdara ir socialinė pagalba: Maisto dalijimas skurstantiems, pagalba sergantiems, prieglaudų ir vaikų dienos centrų išlaikymas. Kultūros paveldo išlaikymas: Didelė dalis bažnyčių ir vienuolynų yra valstybės saugomi architektūros bei istorijos paminklai. Jų restauravimas ir priežiūra reikalauja milžiniškų lėšų, kurias padengia pačios bendruomenės.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: